Lengvatų skolininkams kaina – kreditorių prarasti per 20 mln. eurų

Pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius reikšmingai sumažėjo svarbiausi antstolių vykdomo skolų išieškojimo rodikliai. 

Per šių metų pirmąjį pusmetį antstoliai kreditoriams sugrąžino 149,4 mln. eurų skolų, o tai yra 22,3 mln. eurų mažiau, palyginti su 2024 m. pirmuoju pusmečiu. Privatūs kreditoriai atgavo 16 proc. mažiau skolų. Ir tik išieškojimai pagal valstybės pateikus reikalavimus 8 proc. padidėjo, kadangi valstybės naudai buvo išieškotos keturios didelės skolos nuo 1 mln. iki beveik 3 mln. eurų. 

Nuo šių metų pradžios iki liepos 1 d. antstolių kontorose užbaigta 116,1 tūkst. skolų išieškojimo bylų (11 proc. mažiau, nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį). Tarp jų – 63,5 tūkst. sėkmės atvejų, kai kreditoriai atgavo visas reikalautas skolas. 

Antstolių informacinės sistemos statistikos duomenys akivaizdžiai atskleidžia kainą, kurią kreditoriams (šiuo metu – dažniau privatiems) tenka sumokėti už 2024 m. įsigaliojusius įstatymų palengvinimus skolų turintiems asmenims: liepos 1 d. du-tris kartus sumažintas iš pajamų leidžiamas išieškoti sumas ir gruodžio 1 d. įteisintą galimybę išeiti „skolų atostogų“. Nors antstoliai gali operatyviai išieškoti skolas pasitelkdami šiuolaikines elektronines priemones, išieškojimo procesus stabdo įstatymuose įtvirtinti barjerai. Procesams tęsiantis ilgiau, galimybių išieškoti visas skolų sumas mažėja.  

Kaip matyti iš statistikos,  daugumai skolininkų minėti palengvinimai taip ir netapo stimulu keisti nelegalaus darbo „šešėlio“ į oficialią darbo rinką.  Oficialiai dirbančių skolininkų dalis stabiliai svyruoja ties 17 proc. riba. Apie 63 proc. skolininkų niekur nedirba ir negauna jokių Sodrai žinomų pajamų, net ir pašalpų. Atmetus vykdančius individualią veiklą ir nedeklaravusius išvykimo iš Lietuvos, galima daryti išvadą, kad maždaug pusė visų skolingų žmonių gyvena iš nelegalių pajamų.  

Jei 2024 m. sausio-birželio mėnesiais visą ar bent dalį skolos atgavo beveik 14 tūkst. unikalių kreditorių, tai šiemet šis skaičius sumažėjo iki 13 tūkst. Tarp atgavusiųjų skolas – apie 240 biudžetinių įstaigų (Valstybinė mokesčių inspekcija, Sodra, muitinė ir kt.), apie 4 tūkst. privačių juridinių asmenų ir apie 9 tūkst. fizinių asmenų. Daugiau kaip 30 tūkst. kreditorių naudai buvo vykdomas išlaikymo (vadinamųjų alimentų) išieškojimas periodinėmis išmokomis, o išlaikymo išmokų skolos pernai buvo išieškomos 900 unikalių kreditorių naudai (tarp kurių - apie 20 juridinių asmenų, socialinių paslaugų namai, šeimos centrai, vaikų globos centrai ir kt.).  

Geras ženklas „skolų žemėlapyje“ – mažėjantis poreikis išieškoti vaikams priteistas išlaikymo išmokas, vadinamuosius alimentus. Per pirmąjį 2025 m. pusmetį antstoliams pateikta 1,68 tūkst. tokių reikalavimų: 2 proc. mažiau, negu per pirmąjį 2024 m. pusmetį ir truputį mažiau, palyginti su antruoju praėjusių metų pusmečiu. Esminė tokio atoslūgio priežastis veikiausiai yra santykinai nedidelis vartojimo kainų indeksas, kurį taikant periodinės išlaikymo išmokos turi būti perskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaikus auginantys vieniši asmenys rečiau kreipiasi į antstolius, kadangi išlaikymo mokėtojai indeksuoja išmokas savarankiškai, o jeigu to ir nedaro, tai kreditorių finansiniai praradimai nebūna dideli.  

2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos antstolių kontorose buvo vykdoma 1,55 mln. įvairiais laikotarpiais pradėtų priverstinio sprendimų vykdymo procesų. Tarp jų – 768  tūkst. procesų, pradėtų pagal valstybės institucijų reikalavimus ir 791,3 tūkst. procesų, kuriuos inicijavo privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys.