Spaudos centras
Spaudos centras
Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra ketvirta pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje – 2021 m. dėl jos mirė 3,5 mln. žmonių. Tai sudaro apie 5 proc. visų mirčių atvejų. LOPL taip pat yra aštunta svarbiausių blogos sveikatos priežasčių (skaičiuojant pagal ligos paveiktus gyvenimo metus). Nuo 2002 metų trečiąjį lapkričio trečiadienį minima Pasaulinė LOPL diena, kuria siekiama skleisti informaciją apie šios ligos gydymo būdus ir priemones, padedančias ją kontroliuoti ir užtikrinti geresnę sergančiųjų savijautą bei gyvenimo kokybę. Plačiau apie tai pasakoja Lietuvos pulmonologų draugijos pirmininkas doc. dr. Rolandas Zablockis.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga dažniausiai pasireiškia lėtiniu (ilgiau nei 3 mėnesius trunkančiu) kosuliu ir skrepliavimu. Ligai progresuojant, vystosi bronchų obstrukcija: bronchams susiaurėjus ima trūkti oro, pasireiškia dusulys, nuovargis, ypač fizinio krūvio metu. LOPL simptomai gali paūmėti – ligos paūmėjimai paprastai trunka keletą dienų.
Sergant LOPL, didėja ir kitų sveikatos problemų, tokių kaip plaučių infekcijų, gripo, pneumonijos (plaučių uždegimo), plaučių vėžio, širdies ligų ir kt., rizika. Ši liga gali žymiai pabloginti ir ja sergančio žmogaus emocinę būseną, pasireikšti nerimu ar net depresija.
Pasak pašnekovo, liga, kurios galima išvengti, įprastai vystosi palaipsniui ir ilgus metus gali nepasireikšti jokiais simptomais. Pagrindinė jos priežastis – ilgalaikis tabako rūkymas, tame tarpe ir pasyvus (nerūkančio žmogaus kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru būnant prirūkytose patalpose). Bronchų bei plaučių pokyčius gali nulemti ir ilgalaikis sąlytis su įvairiomis dulkėmis, dažniausiai darbo aplinkoje.
Nors lėtinės obstrukcinės plaučių ligos visiškai pagydyti neįmanoma, tačiau jos simptomai gali sumažėti, vengiant tabako ir oro taršos, skiepijantis nuo infekcinių ligų. LOPL taip pat galima gydyti vaistais, deguonies terapija ir plaučių reabilitacija.
Pagrindinis šios ligos gydymo būdas yra kvėpavimo takus atveriantys trumpai bei ilgai veikiantys inhaliuojami vaistai. Trumpai veikiantys bronchus plečiantys vaistai pradeda veikti per kelias sekundes, o jų poveikis tęsiasi apie 4–6 valandas. Šie vaistai dažnai naudojami paūmėjimo metu. Ilgai veikiantys bronchus plečiantys vaistai pradeda veikti lėčiau, bet veikia ilgiau. Jie vartojami kasdien ir gali būti derinami su inhaliuojamaisiais steroidais.
LOPL gydymui taip pat naudojami šie gydymo būdai:
· Steroidinės tabletės ir antibiotikai dažnai skiriami esant ligos paūmėjimui
· Deguonies terapija dažniausiai taikoma sergant LOPL ilgą laiką arba sergant sunkia ligos forma.
· Plaučių reabilitacija – specialūs pratimai gerina kvėpavimą ir didina ištvermę.
R. Zablockis sako, kad lėtinė obstrukcinė plaučių liga – tai ne tik lėtinis kosulys, skrepliavimas ar dusulys, bet ir reikšmingas iššūkis kasdieniam gyvenimui. LOPL progresuojant mažėja žmogaus darbingumas, tampa sunkiau atlikti įprastą kasdienę veiklą.
Ši liga negrįžtamai pažeidžia kvėpavimo takus, tačiau atsiranda naujos galimybės gerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę – tiek gydymo metodais, tiek taikant specialius kvėpavimo pratimus. Pasak gydytojo pulmonologo, kvėpavimo raumenų treniruotės yra neatsiejama sergančiųjų LOPL reabilitacijos dalis, padedanti lengviau kvėpuoti, sumažinti dusulį, padidinti ištvermę ir pagerinti gyvenimo kokybę.
„Kvėpavimas yra gyvybiškai svarbus procesas. Nekvėpuodami mes ilgai neišgyventume“, – sako gydytojas pulmonologas. Kvėpavimą reguliuoja galvos smegenyse esantis kvėpavimo centras, kuris siunčia signalus į kvėpavimo raumenis. Pagrindinis šių raumenų darbas – užtikrinti oro įkvėpimą ir iškvėpimą“.
„Vis dėlto svarbiausią darbą kvėpuojant atlieka mūsų įkvėpimo raumenys, nes, jeigu žmogus neįkvėps oro, nebus ir ko iškvėpti. Pagrindinis įkvėpimo raumuo yra diafragma, kuri atlieka svarbiausią vaidmenį įkvėpimo procese. Miegant žmogus kvėpuoja tik diafragmos pagalba. Budrumo metu, jeigu diafragma dirba nepakankamai stipriai, gali būti naudojami ir vadinamieji „papildomi“ įkvėpimo raumenys – tarpšonkauliniai, krūtinės ląstos, šiek tiek nugaros ar/ir kaklo raumenys“, – aiškina R. Zablockis.
Gydytojas R. Zablockis pažymi, kad sergant įvairiomis ligomis kvėpavimo raumenų pajėgumas gali skirtis – kai kuriais atvejais jie išlieka stiprūs ir ištvermingi, tačiau dažnai jų pajėgumas sumažėja, dėl to gali atsirasti raumenų silpnumas, sumažėti jų ištvermė. „Tai ypač dažnai pasitaiko sergant lėtinėmis plaučių ligomis, tokiomis kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), bronchinė astma, bronchektazės (patologinis bronchų išsiplėtimas), taip pat sergant neuromuskulinėmis ligomis“, – teigia gydytojas.
Pasak pašnekovo, kvėpavimo raumenų silpnumas dažnai būdingas ir pacientams, kurie buvo ilgą laiką prijungti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų intensyvios terapijos skyriuose, taip pat sergantiems širdies nepakankamumu žmonėms – jų kvėpavimo raumenys dažnai būna per silpni atlikti visavertes funkcijas.
„Tokiais atvejais naudinga kvėpavimo raumenis treniruoti. Prieš pradedant tai daryti, pirmiausia būtina įsitikinti, ar jie yra pakankamai stiprūs – tam naudojami specialūs kvėpavimo raumenų pajėgumo matuokliai. Šie prietaisai leidžia įvertinti tiek įkvėpimo, tiek iškvėpimo raumenų pajėgumą ir individualiai pritaikyti reikiamus kvėpavimo treniruoklius“, – aiškina R. Zablockis.
Kvėpavimo raumenų stiprinimui naudojami treniruokliai gali būti skirti tiek įkvėpimo, tiek iškvėpimo raumenims. Jie veikia pasipriešinimo principu: žmogus įkvepia arba iškvepia orą per treniruoklį, įveikdamas nustatytą pasipriešinimą. Tokiu būdu galima treniruoti tiek raumenų jėgą, tiek ištvermę.
„Jeigu norime padidinti raumenų jėgą, treniruotės turėtų būti trumpesnės, bet intensyvios. O jei siekiame pagerinti ištvermę, tuomet pasipriešinimas mažinamas, bet pratimai atliekami ilgesnį laiką – 20–30 minučių per dieną“, – aiškina gydytojas.
Kvėpavimo raumenų stiprinimas itin svarbus pacientams, kuriuos net ramybės būsenoje vargina dusulys. Tuo tarpu aktyvesniems žmonėms, kuriems trūksta fizinės ištvermės, treniruotės padeda didinti kasdienio fizinio krūvio toleranciją. Gydytojas pateikia paprastą pavyzdį: „Jeigu žmogus lipdamas laiptais sustoja jau 2 aukšte, po reguliarių treniruočių jis galės be sustojimo užlipti iki 3 ar net 4 aukšto“.
Treniruoti kvėpavimo raumenys padeda ne tik lengviau kvėpuoti, bet ir efektyviau pašalinti kvėpavimo takuose susikaupusias gleives. „Kosulys – tai mūsų apsauginis refleksas, padedantis iš kvėpavimo takų pašalinti gleives ir teršalus. Tačiau jeigu kvėpavimo raumenys yra silpni, kosulys gali būti nepakankamai efektyvus, todėl gleivės kaupiasi kvėpavimo takuose. Stiprūs raumenys užtikrina geresnį kvėpavimo takų išvalymą“, – pabrėžia gydytojas.
Kvėpavimo treniruokliai yra puiki papildoma priemonė gydant lėtines kvėpavimo takų ligas. Tačiau nors kvėpavimo raumenų treniruotės tinkamos ir naudingos daugumai žmonių, tam tikrais atvejais reikalingas gydytojo pulmonologo įvertinimas. Tai ypač aktualu sergantiems sunkiomis ligomis ar ūmines būkles, tokias kaip pneumotoraksas ar ūminės infekcijos, patyrusiems pacientams.
Gydytojas pulmonologas taip pat pabrėžia fizinio krūvio ir šlaunies raumenų stiprinimo svarbą: „Fizinio krūvio metu stiprūs kvėpavimo raumenys nepadės, jei kojų raumenys yra silpni. Todėl šlaunų raumenų stiprinimas, pvz., lipant laiptais ar važiuojant dviračiu, turėtų būti atliekamas lygiagrečiai su kvėpavimo pratimais.“
Gydytojas pulmonogas atkreipia dėmesį, kad sergant LOPL ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis, norint pagerinti ištvermę, labai svarbu stiprinti ir šlaunies raumenis. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jie nėra tiesiogiai susiję su kvėpavimu, iš tiesų fizinio krūvio metu net ir stiprūs kvėpavimo raumenys ne visada užtikrina ilgalaikį judėjimą, jeigu kojų raumenys yra per silpni. „Nors kvėpavimas atrodo pakankamas ir žmogus galėtų tęsti fizinę veiklą, kojoms pavargsta, tai tampa ribojančiu veiksniu. Todėl mes visada rekomenduojame lygiagrečiai stiprinti šlaunies raumenis“, – teigia gydytojas.
Vienas paprasčiausių šlaunies raumenų stiprinimo būdų – lipimas laiptais. „Šio pratimo metu dirba būtent šlaunies raumenys. Reikia lipti tol, kol pajuntate sunkumą, tada sustoti, atsikvėpti, palaukti, kol raumenų sunkumas praeis, ir vėl tęsti lipimą. Kas savaitę galima palipti keliais laipteliais daugiau“, – pataria R. Zablockis. Dar vienas efektyvus būdas – važinėjimas dviračiu.
Pašnekovas pažymi, kad norint pasiekti veiksmingų rezultatų, pratimai turi būti atliekami reguliariai. „Kelių dienų pastangos neatneš apčiuopiamos naudos. Tam, kad žmogus pajustų reikšmingus pokyčius, treniruotės turėtų trukti 2–3 mėnesius“, – sako jis.
Kalbėdamas apie tai, kaip atpažinti sutrikusią kvėpavimo funkciją, gydytojas pulmonologas sako: „Jeigu anksčiau užlipdavote į ketvirtą aukštą be sustojimo, o dabar nepailsėję vos pasiekiate antrą, arba galingas kosulys tapo žymiai silpnesniu, tai gali būti požymiai, kad jūsų kvėpavimo raumenys nusilpo. Kvėpavimo raumenys yra tokie pat svarbūs kaip ir širdies ar kiti raumenys, todėl juos reikia nuolat stiprinti ir treniruoti“, – baigdamas pokalbį primena Rolandas Zablockis.