Lietuva – fintech lyderė Europoje. Ar tikrai?

Lietuva skelbiasi norinti pritraukti į šalį kuo daugiau fintech įmonių bei startuolių, kurie dirba finansų srityje. Tačiau iš tikrųjų situacija kiek kitokia. Bent jau vienu atžvilgiu. Ir vėl šalį žlugdo biurokratija?

Kaip žinia, Europos Sąjungoje pradėtas taikyti naujas kriptovaliutų rinkos reguliavimo standartas (MiCA). Jis priimtas prieš dvejus metus, tačiau kiekviena šalis atskirai nusprendžia, kada ims licencijuoti įmones, dirbančias su kripto valiutomis. Daugelis nusprendė įvesti pusantrų metų pereinamąjį laikotarpį. Tuo tarpu Lietuva, siekdama tapti lydere, įsivedė vos penkių mėnesių laikotarpį, per kurį įmonės, veikiančios mūsų teritorijoje, turi gauti naująją MiCA licenciją. Tai rekordiškai trumpas laikas – nėra ES kitos šalies, kuri būtų paskyrusį tokį trumpą pereinamąjį laikotarpį. Pasibaigus šiam laikotarpiui, tokių įmonių veikla Lietuvoje taptų nelegali ir vykdyti veiklos mūsų šalyje jos negalėtų.

„Natūralu, kad toks trumpas laikotarpis sukėlė milžinišką įtampą tarp kriptovaliutų žaidėjų, dirbančių Lietuvoje. Juk už veiklą be licencijos gresia iki 5 milijonų eurų arba 5 procentų metinės apyvartos bauda, kuri gali sužlugdyti net ir dideles įmones,“ – sako Šveicarijos įmonės „Pillar Capital“ finansų konsultantas Sigitas Živoltas.

MiCA reguliavimas turi būti pradėtas taikyti nuo šių metų pradžios, o lietuviškas pereinamasis laikotarpis turi baigtis birželio pirmąją. Iki šiol yra gautos beveik dvi dešimtys įmonių paraiškų licencijai gauti, tačiau nei viena jų išduota nėra. Tiesiog biurokratinis mechanizmas nėra toks greitas. Taigi, vyriausybei teko šį laikotarpį pratęsti iki metų galo. Įmonės gali lengviau atsikvėpti, tačiau žala jau buvo padaryta – dalis jų turi planų trauktis iš mūsų šalies.

Kodėl licencijos iki šiol nesuteiktos – iš esmės dėl to, kad Lietuvos bankas iš anksto pareiškė – licencijų išduoti neskubės, tikrins įmonių veiklą ir sieks maksimalaus skaidrumo. Siekis sveikintinas, tačiau yra keletas niuansų.

Iš vienos pusės – Lietuvoje registruota daugiau kaip 700 įmonių, kurios vienaip ar kitaip dirba su kriptovaliutomis. Bent pusė jų yra neveiklios ir Lietuvos bankas siekia „išsivalyti” rinką. Tačiau iš kitos pusės – įmonės, kurioms grėsė nuo birželio tapti nelegaliomis Lietuvoje, buvo tiesiog priverstos licencijų siekti kitose šalyse. Laimei, MiCA licencija nesvarbu kurioje ES šalyje suteikta, veikia visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Tačiau iš dalies ir dėl to kai kurios kriptovaliutų įmonės traukiasi iš Lietuvos. Tarp jų ir didžiausia pasaulyje kriptovaliutų keitykla „Binance” – jie jau pateikė paraišką gauti MiCA licenciją Latvijoje. Tai reiškia, kad Lietuva neteks verslo subjekto, kuris vien tik pelno mokesčio sumokėdavo per 45 mln. eurų, nekalbant apie darbuotojų mokesčius.

„Iki praėjusių metų pabaigos septynios iš dešimties didžiausių kriptovaliutos keityklų pasaulyje veikė Lietuvoje. „Binance“ buvo viena iš jų. Jeigu tikrai šis milžinas traukiasi iš Lietuvos, didelė tikimybė, kad paskui ją patrauks ir kiti. Niekas nenori veikti neužtikrintoje verslo aplinkoje,“ – sako S. Živoltas.

Skaičiuojama, kad per pastaruosius keletą metų kriptovaliutų įmonės Lietuvoje sumokėjo daugiau kaip šimtą milijonų eurų mokesčių. Panašu, kad šis pinigų srautas netrukus smarkiai apmažės.

Kitos šalys veikia greičiau ir užtikrinčiau

Tuo tarpu, kai mes „atidžiai neskubėdami tikriname įmones“, kitos šalys jau pabėgo į priekį. Pavyzdžiui, Olandija, Vokietija, Malta jau išdavė po keletą licencijų ir tampa lyderiais. Nyderlandai pirmąsias licencijas išdavę dar praėjusių metų gale.

Šiuo atžvilgiu Malta tapo savotiška lydere. Pirmiausia dėl to, kad paskelbė maksimalų pusantrų metų (tokį patį laikotarpį turi Prancūzija, Estija ir Liuksemburgas) pereinamąjį laikotarpį. Antra – iki gegužės jie jau yra išdavę keturias licencijas ir tapo vienais lyderių Europoje. Į šią šalį patraukė nemažai su kriptovaliutomis dirbančių startuolių. Dar ir dėl to, kad šioje šalyje yra itin palanki verslui mokestinė aplinka. Pavyzdžiui, į Maltą atėjo vienas didžiausių kriptovaliutų veikėjų – „crypto.com“.

Dar vienas pavyzdys – „Revolut“ turi bankinę licenciją veikti Lietuvoje, bet dėl mūsų institucijų inertiškumo kriptovaliutų licencijavimui pasirinko Kiprą, o ne Lietuvą.

Ar traukinys jau nuvažiavo?

Žinoma, iš vienos pusės – itin griežtos priežiūros taisyklės ir aukšti standartai ilguoju laikotarpiu didins Lietuvos prestižą kaip šalies, kuri atitinka aukštus standartus finansų srityje, tačiau šiuo metu tokie griežti standartai panašu, labiau kenkia negu padeda. Galų gale viskas priklauso nuo to, ko siekia šalis – ar turėti itin aukštus standartus ir neturėti čia veikiančių įmonių, ar išlaikyti balansą ir siekti išlaikyti rinkoje veikiančias įmones, o gal ir pritraukti naujų?

Kaip išlaikyti kriptovaliutų milžinus šalyje, tuo pat metu išlaikant aukštus skaidrumo standartus? Pirmiausia, turbūt nedaryti drastiškų žingsnių, po kurių tenka „jungti atbulinę pavarą“, kaip tai įvyko su gerokai per trumpu pereinamuoju laikotarpiu.

Be to, Lietuvos banko atstovai teigė, kad paraiškos licencijoms suteikti buvo paduotos netvarkingai, neužpildžius iki galo, su trūkstamais dokumentais ir pan. Tačiau čia irgi mūsų finansų priežiūros institucijos turėtų teikti konsultacijas fintech startuoliams. Juk nesunku pasiūlyti įmonėms išankstines konsultacijas licencijų teikimo klausimu – būtų ir paraiškos tvarkingesnės, ir tuomet pereinamasis laikotarpis būtų galėjęs būti trumpesnis. Taip liktume lyderiais ES.

Mes dar nesame pametę vadžių, Lietuva dar turi visas galimybes tapti tikra sėkmės istorija – kaip mažytė šalis sugebėjo suvaldyti taip sparčiai didėjantį kriptovaliutų sektorių, sėkmingai integruoti jį į reguliacinę sistemą ir išlaikyti pasaulinius kriptovaliutų lyderius. Tereikia ryžto ir iniciatyvos iš valdžios struktūrų. Deja, kol kas jo nėra...

Traukinys dar neišvažiavo, tačiau jau pradėjo judėti.