Lietuva į Šengeno juoduosius sąrašus įtraukė 268 Rusijos piliečius – Rusijos agresijos prieš Ukrainą dalyvius

Lietuva, palaikydama Estijos iniciatyvą ir prisidėdama prie jos įgyvendinimo, į Šengeno juoduosius sąrašus įtraukė duomenis apie 268 Rusijos piliečius, Rusijos karinių pajėgų sudėtyje dalyvavusius Rusijos karinėje agresijoje prieš Ukrainą.

„Buvusių Rusijos kombatantų keliamos saugumo grėsmės yra akivaizdžios. Negalime jų ignoruoti, nes neveikimo pasekmės gali būti labai skaudžios. Lietuva laikosi tvirtos pozicijos, kad šiai grėsmei turi būti skiriamas aukščiausio lygio politinis dėmesys. Koordinuotas atsakas ir kuo platesnis Europos Sąjungos valstybių narių įsitraukimas yra ypatingai svarbus“, – teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Šių metų kovo 11 d. Europos Komisijai ir Europos Vadovų Tarybai adresuotame jungtiniame laiške, kurį pasirašė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Rumunijos valstybių ir vyriausybių vadovai, pabrėžiama, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir toliau keičia Europos saugumo aplinką. Tai gali turėti ilgalaikių pasekmių Europos Sąjungai ir jos piliečių saugumui, ypač Šengeno erdvei.

Lyderių laiške akcentuojama, kad viena didžiausių saugumo grėsmių yra galimas buvusių ir šiuo metu aktyvių Rusijos kovotojų – Rusijos piliečių – judėjimas Šengeno erdvėje. Asmenys, dalyvavę agresoriaus valstybės ginkluotosiose pajėgose, kelia rimtą grėsmę Europos Sąjungos šalių vidaus saugumui, įskaitant smurtinius nusikaltimus, organizuotą nusikalstamumą, ekstremistinius judėjimus ar priešiškos valstybės veiklą platesniame Rusijos hibridinių veiksmų kontekste. 

„Asmenys, tiesiogiai dalyvavę Rusijos agresijoje prieš Ukrainą, yra karo nusikaltėliai. Nemaža dalis jų – buvę grupuotės „Wagner“ smogikai, iš kalėjimų surinkti bausmės nebaigę atlikti recidyvistai. Jiems turi būti užkirsti visi keliai į Europos Sąjungą ar Šengeno erdvę. Europoje nėra vietos žudikams, prisidėjusiems prie agresijos ir teroro prieš Ukrainą“, - sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Apie tai ministras K. Budrys kalbėjo ir kovo 16 d. vykusiame ES Užsienio reikalų tarybos susitikime, akcentavęs buvusių kombatantų keliamą grėsmę Europos saugumui ir raginęs imtis kolektyvių veiksmų užkertant tam kelią.

Pastebima, kad pastaruoju metu sparčiai augantis Rusijos piliečiams išduodamų Šengeno vizų skaičius. Todėl būtini ryžtingi ir koordinuoti veiksmai, siekiant užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms.

Europos Komisija raginama glaudžiai bendradarbiauti su Europos išorės veiksmų tarnyba ir kitomis atsakingomis institucijomis, skubiai išnagrinėti ir pateikti konkrečius sprendimus, kuriuos būtų galima įgyvendinti ES lygmeniu.

Estija pirmoji iš ES šalių iš Šengeno sąrašus suvedė jau  daugiau kaip tūkstantį Rusijos kovotojų  prieš Ukrainą pavardžių.

Pasikeitus saugumo situacijai regione, Lietuva, kaip ir kitos kaimyninės Europos Sąjungos valstybės, nuolat susiduria su įvairiomis Rusijos keliamomis hibridinio pobūdžio grėsmėmis – oro erdvės pažeidimais, kontrabandą gabenančiais oro balionais, kabelių pažeidimu, GPS trikdžiais ir kitais saugumo iššūkiais.