Lietuva ir Lenkija kartu investuoja į kontrmobilumą, karinį mobilumą, kuro rezervą

Krašto apsaugos viceministrai Tomas Godliauskas ir Orijana Mašalė kartu su Lenkijos gynybos viceministru Cezary Tomczyk Vilniuje aptarė strategiškai svarbius karinio mobilumo projektus, siekiant pagerinti kariuomenių judėjimą regione ir stiprinti NATO rytinio flango gynybą. Susitikimo metu aptarti Rytų skydo ir Baltijos gynybos linijos projektai, vieninga NATO kuro rezervo sistema ir infrastruktūros plėtojimas, įskaitant Rūdninkų karinį miestelį – didžiausią karinės infrastruktūros projektą Lietuvos istorijoje.

„Lietuva ir Lenkija kartu su kitomis Baltijos šalimis deda visas pastangas Rytų skydo ir Baltijos gynybos linijos klausimus įtraukti į Europos Sąjungos (ES) prioritetus. Siekiame lėšų ne tik iš ES ReArm iniciatyvos, bet ir žvelgiame į ilgalaikę ES daugiametės finansinės programos perspektyvą“, – Rūdninkų poligone esančiame kontrmobilumo priemonių parke kalbėjo krašto apsaugos viceministras T. Godliauskas.

Lietuva per 10 metų laikotarpį kontrmobilumo arsenalo stiprinimui skirs 1,1 mlrd. eurų. Birželį Baltijos šalių ir Lenkijos valstybių vadovai išsiuntė laišką Europos Komisijai (EK), kuriame pažymėjo šio svarbaus projekto prioritetą visai Europai. Liepą Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrai EK pateikė rytinės ES sienos gynybos koncepciją, šiam tikslui reikiamus gynybos pajėgumus bei finansavimo poreikį. 

„Norime parodyti, kad Rytų skydas ir Baltijos gynybos linija iš tikrųjų yra vienas projektas mums visiems. Lenkijos ir Lietuvos siena yra ne tik mūsų šalių siena, bet ir ES bei NATO siena. Visa ES turi tai žinoti ir skirti investicijų iš ES programų“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras C. Tomczyk.

Karinės infrastruktūros klausimus kuruojanti krašto apsaugos viceministrė O. Mašalė akcentavo kuro tiekimo užtikrinimo svarbą: „NATO kuro tiekimo grandinė sukurta dar 1958 metais, siekiant aprūpinti NATO pajėgas galimų krizių metu. Mums svarbu turėti su Lenkija sujungtą kuro rezervo sistemą, tai yra labai svarbus elementas, sudarantis sąlygas efektyviai ir greitai užtikrinti sąjungininkų karių aprūpinimą.“

O. Mašalė pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija puoselėja tas pačias vertybes bei pakvietė Lenkijos verslą investuoti Lietuvoje. „Šiuo metu Lietuvoje yra daug galimybių Lenkijos verslui bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis, dalyvauti viešuosiuose konkursuose. Karinės infrastruktūros vystymas yra ne tik vyriausybių, bet ir verslo atsakomybė. Kartu tai yra didelė galimybė verslų augimui ir šalių ekonomikų stiprėjimui“, – pažymėjo viceministrė.

Abiejų valstybių gynybos viceministrai taip pat aptarė galimus dronų ir prieštankinių minų bendrus pirkimus ES SAFE finansinio instrumento rėmuose, karinio mobilumo koridorius ES ir NATO, Lenkijos vykdomą oro policijos misiją Šiaulių aviacijos bazėje, kitus bendrus kariuomenių projektus, taip pat paramą Ukrainai, transatlantinį bendradarbiavimą. Lietuva ir Lenkija yra tarp ES lyderių gynybos išlaidų srityje ir įsipareigojo 2026 metais gynybos išlaidas padidinti iki 5 procentų nuo BVP, gerokai viršijant NATO reikalavimus.

Iki 2028 metų vyks intensyvi kontrmobilumo priemonių koncepcijos plėtra ir įgyvendinimas, maksimaliai išnaudojant visų ES finansavimo instrumentų galimybes. Nuo 2029 metų prasidės ilgalaikės priežiūros ir modernizavimo fazė.

Lietuva netoli sienų su Rusija ir Baltarusija jau įsteigė 27 inžinerinių priemonių parkus su „drakono dantimis“, „ežiais“, betoninėmis kelio užtvaromis ir kitomis gynybos priemonėmis. Taip pat vykdomos kitos kontrmobilumo priemonės: melioracinių griovių atstatymas, medžių alėjų formavimas palei kelius, Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija.

Šios priemonės yra svarbi rytinės ES sienos gynybos koncepcijos bei integrali NATO gynybos planų dalis, didinanti atgrasomąjį ir gynybinį valstybės potencialą. Agresijos atveju jos leistų blokuoti ir pristabdyti priešiškų valstybių veiksmus.