Lietuviai atsakė, kam dažniausiai skolinasi: ar esate patekę į tokią situaciją?

Skolinimasis tapo įprasta finansinio gyvenimo dalimi, daugelis bent kartą gyvenime pasinaudoja šiuo finansiniu instrumentu – nuo būsto paskolų iki vartojimo kreditų. Kartu vis dažniau kyla klausimas, kada skolintis protinga ir verta, o kada geriau reikiamą pinigų sumą susitaupyti. Sprendimas priklauso ne tik nuo turimų pajamų ar planuojamų išlaidų, bet ir nuo asmeninių finansinių įpročių, tikslų bei laiko perspektyvos. 

Atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė pagrindines priežastis, dėl kurių šalies gyventojai pasirenka skolintis. Dažniausiai įvardijami poreikiai – namų remontas (17 proc.), sveikatos priežiūra (12 proc.) ir automobilio remontas (10 proc.). Vis dėlto didžioji dalis apklaustųjų (59 proc.) teigė niekada nesiskolinantys pinigų. 

„Nė vienas sprendimas – nei taupymas, nei skolinimasis – savaime nėra geras ar blogas. Esminis dalykas – atsakingas požiūris ir gebėjimas įvertinti pasekmes. Kartais paskola gali būti žingsnis į priekį, padėti pasiekti svarbių gyvenimo tikslų, o kitais atvejais – skubotas sprendimas, galintis ilgam apkrauti asmeninį biudžetą. Todėl kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai: ką skolinimasis duos šiandien, kiek kainuos rytoj ir ar tai neprieštarauja ilgalaikiams finansiniams tikslams”, – dėsto Tomas Bataitis, „Credit24“ vadovas.

T. Bataitis pabrėžia, kad skolintis kainuoja, todėl labai svarbu savo galimybes grąžinti kreditą įvertinti atsakingai. Prieš priimant sprendimą rekomenduojama palyginti skirtingų įmonių pasiūlymus ir kreiptis į kelis kreditų davėjus. Taip pat būtina atkreipti dėmesį ne tik į mėnesio įmokos dydį, bet ir į visą kredito kainą.

Kada verta skolintis?

Finansų ekspertas sako, kad vienas iš pagrįstų atvejų skolintis – kai iškyla būtinas ir neatidėliotinas poreikis. Sugedęs vienintelis šeimos automobilis, be kurio neįmanoma pasiekti darbo ar nuvežti vaikų į mokyklą, nebeveikianti skalbimo mašina – tai situacijos, kai laukti tiesiog nėra kada.  

„Tokiais atvejais paskola gali būti sprendimas, padedantis greitai atkurti gyvenimo kokybę ar išvengti dar didesnių finansinių nuostolių. Jei delsiama, galima patirti dar didesnių papildomų išlaidų. Tačiau ir šiuo atveju paskolą labai svarbu imti atsakingai, įvertinus savo galimybes ją grąžinti, tai neturėtų tapti emociniu sprendimu, stresas negali daryti spaudimo“, – teigia T. Bataitis.

Skolinimasis taip pat tampa racionaliu žingsniu, kai pinigai investuojami į ilgalaikę naudą. Tai gali būti būsto įsigijimas ar atnaujinimas, studijos, verslo plėtra ar energinio efektyvumo sprendimai, tokie kaip saulės elektrinės įsirengimas. Tokio pobūdžio išlaidos dažnai atsiperka – didina turto vertę, mažina einamąsias išlaidas arba net sukuria naujų pajamų srautų. 

„Paskola gali būti puikus įrankis, jei ji naudojama tikslingai – kai investuojama į turtą ar įgūdžius, kurie kuria vertę ateityje. Tačiau šio skolinimosi tikslo nereikia painioti su skolinimusi investicijoms į rizikingą turtą – akcijas ar pan. Taip daryti pernelyg rizikinga ir neprotinga“, – pabrėžia pašnekovas.

Jis priduria, kad svarbiausias aspektas, ar skolintis yra protinga – finansinė drausmė ir realus finansinių galimybių įsivertinimas. Jei žmogus turi stabilias pajamas, suplanuotą biudžetą ir aiškų paskolos grąžinimo planą – jam dega žalia šviesa. Visgi jei pajamos svyruoja, o sprendimas priimamas neapgalvotai, neįsitikinus, kokią finansinę įtaką jis padarys, rizika didėja, priduria finansų ekspertas.

Kada nepatartina skolintis?

Vis dėlto yra ir tokių situacijų, kai skolintis – klaida, galiausiai kainuojanti brangiau nei už skolintus pinigus įsigytas daiktas ar patirta pramoga. 

Pasak T. Bataičio, viena pavojingiausių klaidų – emocijų vedamas skolinimasis dėl impulsyvaus noro kažką įsigyti čia ir dabar. 

„Kai išlaidaujama atostogoms, sezoniniams pirkiniams neturint finansinio pagrindo, pasekmės dažnai būna nemalonios. Trumpalaikė emocinė nauda gali virsti ilgalaike finansine našta. Skolintis vien todėl, kad kažko norisi dabar, – pavojingas įprotis, kuris neretai tampa net savotišku užburtu ratu“, – perspėja finansų ekspertas.

Dar viena dažna, tačiau rizikinga situacija, kai skolinimasis nėra rekomenduojamas, – tai esami finansiniai įsipareigojimai, su kuriais jau dabar sudėtinga susidoroti. Tokiu atveju naujas kreditas ne palengvina padėtį, o dar labiau apsunkina: auga finansinis spaudimas, kaupiasi delspinigiai, prastėja kredito istorija. 

„Ypač pavojinga skolintis neturint aiškaus ir realistiško plano, kaip paskola bus grąžinta – be tvirtos strategijos toks sprendimas tampa chaotišku žingsniu, galinčiu ilgainiui sutrikdyti visą asmeninį biudžetą. Jei negalite tiksliai atsakyti, kada ir kokiomis priemonėmis paskola bus grąžinta, geriau jos visai nesvarstyti“, – priduria bendrovės vadovas. 

Verčiau rinktis taupymą?

Dažnai sakoma, kad taupymas yra priešingybė skolinimuisi, tačiau toks požiūris – pernelyg supaprastintas. Taupydamas žmogus atsisako vartojimo šiandien tam, kad galėtų išleisti rytoj, o skolindamasis – išleidžia šiandien, įsipareigodamas grąžinti rytoj. 

Tiek taupymas, tiek skolinimasis yra skirtingi būdai pasiekti tuos pačius tikslus, sako T. Bataitis.

„Taupymas natūraliai laikomas atsakingo finansinio elgesio pagrindu – jis padeda pasiruošti ateities poreikiams, išvengti skolų ir jaustis finansiškai saugiai. Vis dėlto, kaip ir skolinimasis, taupymas nėra vienareikšmiškai teisingas sprendimas visose situacijose – jis turi savo vietą, laiką ir tikslą. Taupymo ir skolinimosi nereiktų supriešinti“, – pabrėžia jis. 

Anot finansų eksperto, taupyti verta tuomet, kai tikslas nėra skubus, o laikas leidžia ramiai kaupti lėšas be spaudimo. 

„Ilgalaikiai tikslai, tokie kaip kelionės, būsto atnaujinimas, vaikų mokslai ar pensija, – tai sritys, kuriose taupymas yra prasmingas. Be to, nuosekliai taupydami žmonės ugdo atsakingus finansinius įpročius, kurie duoda ilgalaikę naudą“, – sako ekspertas.

Kita vertus, taupymas kartais gali būti ir ne itin efektyvus. Ilgai trunkantis kaupimas, ypač infliacijos akivaizdoje, gali reikšmingai sumažinti pinigų vertę. Tokiu atveju tikėtina, kad per kelerius metus už tą pačią sumą galėsite nusipirkti mažiau. 

Bene svarbiausia priežastis, kodėl verta turėti santaupų, reziumuoja T. Bataitis – tai finansinio saugumo jausmas. Netikėtos išlaidos, netekus pajamų ar susirgus, gali tapti finansiniu iššūkiu, jei neturite vadinamosios finansinės pagalvės.