Lietuviškų skonių renesansas: prekybos centre CUP atsidaro nauja „Katpėdėlė“

Ar yra kvapas, labiau primenantis namus nei keptų bulvinių blynų traškesys ar garuojantys cepelinai su grietinės padažu? Lietuviška virtuvė – tai ne tik sotūs patiekalai, bet ir jausmas, kai sėdi prie bendro stalo, kuriame telpa ir kasdieniai pietūs, ir šventiniai prisiminimai. Būtent tą jausmą jau daugiau nei du dešimtmečius puoselėja „Katpėdėlė“, restoranų tinklas, kuris šį rudenį žengia į naują etapą.

Rugsėjo 18-ąją prekybos ir laisvalaikio centre CUP duris atvers dar viena nauja „Katpėdėlė“. Naujoji vieta įsikurs ten, kur daugelis buvo įpratę matyti „La Crepe“, tik šį kartą lankytojus pasitiks ne prancūziškos užgaidos, o šiuolaikiškai pateikti lietuviški skoniai.

Lietuviškų patiekalų bumas: nuo Kauno iki Vilniaus centro

Pastaraisiais mėnesiais „Katpėdėlė“ augo taip sparčiai, kaip po lietuviškos vasaros lietaus sudygę grybai. Vasaros pradžioje duris atvėręs restoranas Kauno „Megoje“ iškart tapo traukos tašku ne tik vietiniams, bet ir iš kitų miestų atvykstantiems svečiams. Ten savaitgaliais žmonės jau įprato planuoti susitikimus, o šeimos, pasinaudodamos patogiomis ir gražiomis vaikų erdvėmis, dažnai renkasi pietauti būtent čia.

Vos po mėnesio atidarytas „Katpėdėlės“ restoranas ir Panevėžio „RYO“ prekybos centre. Čia jis sulaukė taip pat didelio antplūdžio svečių. „Žmonės tarsi buvo išsiilgę vietos, kur galima paragauti lietuviškų patiekalų, bet kartu pabūti jaukioje aplinkoje. Atrodė, kad panevėžiečiai laukė šios akimirkos jau seniai,“ – pasakoja grupės rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė.

Rugsėjo pradžioje atnaujinta „Katpėdėlė“ Kauno oro uoste tapo malonia staigmena keliautojams. Čia lietuvišką virtuvę atranda ne tik vietiniai, bet ir užsienio svečiai, prieš skrydį suspėję paragauti cepelinų ar bulvinių blynų. Kai kuriems tai tampa pirmuoju – arba paskutiniu – prisilietimu prie Lietuvos skonio.

O dabar eilė atėjo ir Vilniui. Rugsėjo 18-ąją sostinės CUP prekybos centre 5 aukšte su gražiu vaizdu į miestą ir į Neries upę atidaroma dar viena „Katpėdėlė“. Tai ne tik nauja vieta pavalgyti, bet ir dar vienas ženklas, kad lietuviška virtuvė atranda save visur.

„Šių metų pradžioje sau kėlėme tikslą būti ten, kur žmonės ieško jaukios vietos lietuviškam maistui. Ir matome, kad poreikis yra didžiulis: nuo didmiesčių centrų iki mažesnių miestelių. Tai rodo, kad lietuviška virtuvė grįžta į madą, o žmonės jos ieško vis dažniau,“ – sako L. Nikonovaitė.

„Katpėdėlė“ šiandien – tarp tradicijos ir modernumo

Per beveik tris dešimtmečius „Katpėdėlė“ tapo sinonimu lietuviškai virtuvei. Cepelinai, bulviniai blynai, šaltibarščiai – šie patiekalai daugybei žmonių primena namų šilumą, šeimos stalą ar vasaras pas senelius. Vis dėlto šiandien „Katpėdėlė“ nebėra tik nostalgijos vieta, o tinklas, kuris jungia tradicijas su šiuolaikišku gyvenimo ritmu.

Naujosios „Katpėdėlės“ atrodo ir jaučiasi kitaip nei prieš dešimtmetį. Jaukūs interjerai, šviesios erdvės, sezoniški akcentai leidžia pajusti, kad restoranas gyvena kartu su miestu. Tai ne tik vieta, kur užsisakai maisto, bet ir erdvė, kurioje smagu susitikti su draugais, praleisti laiką su šeima ar užsukti greitiems, sotiems ir kokybiškiems pietums. Dienos pietų metu čia siūlomi karšti patiekalai su pasirenkamais pagal sezoną parinktais garnyrais, tad kiekvienas svečias gali pats susikomplektuoti patiekalą pagal savo skonį. Tai suteikia laisvę rinktis, ar norisi ko nors lengvesnio, ar sotesnio, ir leidžia kiekvienam atrasti asmeninę derinio versiją.

Tradiciniai lietuviški patiekalai čia pateikiami taip, kad būtų artimi visoms kartoms: nuo senelių, kurie vertina pažįstamus skonius, iki jaunų žmonių, ieškančių lengvesnių, modernesnių variacijų. Čia rūpestingai kepami ir naminiai desertai – nuo Medučio ar Napoleono iki tinginio ar obuolių pyrago. Vieniems tai nostalgiškas močiutės virtuvės priminimas, kitiems – atradimas, kad lietuviška virtuvė gali būti ir šiuolaikiška, įdomi, netikėta.

„Katpėdėlė“ šiandien yra daugiau nei restoranas. Tai vieta, kur susitinka tradiciniai lietuviški skoniai ir šiuolaikiška aplinka, kurioje kiekvienas gali atrasti sau artimą patirtį: nuo šeimos pietų iki greito užkandžio miesto ritme. Tinklo plėtra ir nuolatinis atsinaujinimas rodo, kad lietuviška virtuvė išlieka svarbi, patraukli ir aktuali skirtingoms kartoms bei gyvenimo būdui.