Spaudos centras
Spaudos centras
Gebėjimas atsakingai planuoti ir kontroliuoti savo biudžetą, taupyti, investuoti, kaupti atsargas nenumatytiems atvejams suteikia ramybės jausmą ir leidžia užsitikrinti finansinę gerovę. Finansinis raštingumas – tai ne tik žinios apie pinigus, bet ir įpročiai, kurie kasdieniame gyvenime leidžia priimti išmintingus sprendimus. Deja, vis dar toli gražu ne visi šalies gyventojai tvarkydami savo finansus jaučiasi užtikrintai. Dėl šios priežasties atsakingo skolinimo bendrovė „Credit24“ pradeda socialinės atsakomybės projektą „Nematomi finansai“, skirtą edukuoti gyventojus ir padėti finansinio raštingumo principus pritaikyti kasdieniame gyvenime.
Projektu „Nematomi finansai“ siekiama skatinti finansinį švietimą ir padėti gyventojams – ypač mažesnių miestų ir regionų – įgyti praktinių įgūdžių valdyti savo pinigus.
Dar šiais metais projekte dalyvaus Alytaus, Marijampolės, Utenos, Druskininkų ir Mažeikių gyventojai, kurie bus supažindinami su pinigų valdymo principais, biudžeto planavimu, atsakingo skolinimosi taisyklėmis ir investavimo pagrindais.
„Finansinis raštingumas – tai ne tik gebėjimas skaičiuoti pajamas ir išlaidas, bet ir supratimas, kaip priimti atsakingus sprendimus bei planuoti ateitį. Jį galima palyginti su gebėjimu plaukti – kol viskas ramu, gali atrodyti, kad jis nebūtinas, tačiau susidūrus su įvairiais gyvenimo iššūkiais šios žinios tampa tikru išsigelbėjimu. Kuo geriau žmonės supranta, kaip valdyti savo pinigus, tuo daugiau pasitikėjimo, laisvės ir ramybės jie turi kasdienybėje. Ši iniciatyva puikai atspindi bendrovės misiją per finansinę įtrauktį kurti geresnį pasaulį“, – sako Tomas Bataitis, „Credit24“ vadovas.
Gebėjimais pasitiki, bet klaidų daro
Atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu šiemet atlikta apklausa parodė, kad dauguma gyventojų gana užtikrintai vertina savo žinias apie finansinius produktus ir paslaugas. Remiantis apklausos duomenimis, net 74 proc. gyventojų galima laikyti pasitikinčiais savo finansiniu raštingumu.
Deja, kaip pastebi T. Bataitis, nors gyventojai savo žiniomis ir pasitiki, tyrimas taip pat parodė, kad realios žinios apie finansinį raštingumą arba gebėjimas jį pritaikyti praktiškai – vis dėlto šlubuoja. Tyrimo duomenimis, tik 17 proc. darbo netekusių lietuvių santaupų užtektų trims mėnesiams. 19 proc. – mažiau nei 3 mėnesiams, o 15 proc. respondentų teigė, kad neturi jokių santaupų ar finansinių rezervų. Vos 15 proc. gyventojų kas mėnesį arba daugumą mėnesių taupė konkrečią nusistatytą pinigų sumą.
Atliktas tyrimas taip pat parodė, kad daugiau nei penktadaliui (beveik 22 proc.) respondentų mėnesio pabaigoje iš gauto atlyginimo nelieka nieko – jie gyvena nuo „algos iki algos“.
„Nors daugelis gyventojų yra įsitikinę, kad su savo pinigais elgiasi protingai ir atsakingai, tyrimo rezultatai rodo, kad realybė dažnai kitokia, tik nedidelė dalis jų iš tiesų geba tas žinias pritaikyti praktiškai. Daugelis žmonių vis dar neturi sukaupę pakankamų santaupų, neplanuoja išlaidų arba gyvena nuo algos iki algos. Mūsų įpročiai, emociniai sprendimai dažnai pakiša koją net ir tiems, kurie mano esantys finansiškai sąmoningi“, – pastebi T. Bataitis.
Remiantis Lietuvos banko pateikiama informacija, lietuvių finansinis raštingumas vis dar yra žemas. Praėjusiais metais skelbtais duomenimis, tik 39 proc. gyventojų manė, kad jų asmeninė finansinė padėtis priklauso nuo pačių priimamų sprendimų. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro ekspertai pabrėžė, kad tik nedaugelis lietuvių tinkamai pasiruošia pensijai, investuoja ar pasirenka tinkamus draudimo produktus.
Žinias mokys pritaikyti kasdieniame gyvenime
Projekto „Nematomi finansai“ užsiėmimų metu dalyviai sužinos, kaip planuoti biudžetą, atsakingai skolintis, taupyti bei priimti apgalvotus sprendimus, padedančius užtikrinti finansinį stabilumą. Projektas siekia parodyti, kad finansų valdymas nėra sudėtingas, o tinkamai pritaikytos žinios gali padėti jaustis saugiau ir pasitikėti savo sprendimais.
Įgytos žinios padės dalyviams geriau suprasti savo finansinius įpročius, atsikratyti žalingų išlaidavimo modelių ir išmokti planuoti tiek kasdienes išlaidas, tiek didesnius gyvenimo tikslus.
T. Bataitis sako, kad finansinio raštingumo stokojantys žmonės dažnai leidžiasi vedami emocijų – išleidžia daugiau, nei planavo, netaupo nenumatytiems atvejams ar ne visada įvertina, kaip net vienas sprendimas gali paveikti jų ateitį. Tokios klaidos, pasak eksperto, dažniausiai kyla ne iš neatsakingumo, o iš žinių stokos, todėl finansinis švietimas padeda žmonėms geriau suprasti savo finansus ir priimti apgalvotus sprendimus.
„Nematomi finansai“ – tęstinis socialinės atsakomybės projektas, susijęs su anksčiau pradėta „Nematomų žmonių“ iniciatyva – unikali įmonės metodologija pirmą kartą leido išskirti socioekonomines ir psichografines charakteristikas, kurios tam tikrus žmones visuomenėje paverčia tarsi „nematomais“, o finansinio raštingumo trūkumas yra vienas pagrindinių tai lemiančių veiksnių. Remiantis šia metodologija, apie penktadalį Lietuvos gyventojų galima priskirti „nematomų“ socialinei grupei.