Lietuvoje atsiranda galimybė apsidrausti nuo karinių dronų žalos

Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai į Lietuvos oro erdvę įskrenda bepiločiai dronai iš kaimyninių, priešiškų valstybių. Rugsėjo mėnesį šie incidentai įgavo dar didesnį mastą ir kaimyninėse valstybėse – Lenkijos gynybos pajėgos pranešė apie daugiau nei dvidešimt į šalies oro erdvę patekusių dronų, dalis jų buvo numušta. 

Tokie iš priešiškų valstybių atklystantys dronai kelia grėsmę civilių gyvybei ir turtui, tačiau vis dažniau kyla klausimas – kas atlygintų žalą, jei toks dronas pataikytų į įmonės teritoriją, apgadintų įmonės turtą?

Iki šiol nei viena Lietuvos įmonė nėra apsidraudusi nuo tokios rizikos, nes rinkoje tiesiog nebuvo draudimo, apimančio karinių dronų žalą. Dabar situacija keičiasi – Lietuvoje rengiamas pirmasis tokio tipo draudimas, kuris suteiks galimybę įmonėms apsisaugoti nuo karinių dronų padarinių ir kompensuoti galimą žalą.

Įmonės jau domisi draudimu nuo galimos karinių dronų žalos

Gaižiūnų karinio poligono teritorijoje nukritęs dronas kirto Lietuvos sieną iš Baltarusijos pusės ir gabeno apie du kilogramus sprogstamųjų medžiagų. Laimei, incidentas nepadarė jokios žalos. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad jei toks dronas būtų pataikęs į gyvenamąjį namą ar įmonės teritoriją, pasekmės galėjo būti tragiškos.

Todėl nestebina, kad draudimo bendroves pasiekia užklausos apie galimybes apsidrausti nuo žalos, kurią turtui galėtų sukelti karinis dronas. Šiomis dienomis jau rengiame ir deriname tokio tipo draudimo polisus, kurie gali tapti pirmaisiais Lietuvoje, siūlantys draudimą įmonėms nuo žalos, sukeltos į Lietuvos teritoriją atklydusio karinio drono.

Tačiau šiuo metu neaišku, ar į Lietuvos teritoriją iš kitų valstybių pusės atklystantys dronai kerta sienas tyčia, ar tiesiog būna dezorientuoti dėl pažeistų GPS signalų. Tai apsunkina draudimo poliso rengimą ir gali kelti neaiškumų, taikant esamas draudimo sąlygas.

Kaip dronų žala šiuo metu būtų kompensuojama Lietuvoje?

Didžiosios Lietuvos draudimo bendrovės „BTA“, „ERGO“, „Gjensidige“, „IF“ ir „Lietuvos Draudimas“ laikosi gana vieningos pozicijos: jeigu žalą įmonei sukeltų iš priešiškos valstybės atskridęs karinis dronas, draudimo apsauga nebūtų taikoma.

Pagal draudimo sąlygas, žala, susijusi su karu, agresija, priešiškais užsienio valstybės veiksmais ar terorizmu, nėra atlyginama, nepriklausomai nuo to, ar karas paskelbtas oficialiai. Todėl, jei į Lietuvą iš priešiškos valstybės atskristų karinis dronas, apgadinęs įmonės turtą, toks įvykis būtų laikomas karo ar priešiško veiksmo padariniu – šiuo atveju nei viena iš šių bendrovių žalos nekompensuotų.

Vis dėlto situacija keistųsi, jei incidentą sukeltų civilinis, pramoginis ar kontrabandinis dronas, neturintis ryšio su karinėmis operacijomis. Tokiu atveju visos minėtos bendrovės laikytų tai draudžiamuoju įvykiu. Jų taisyklėse nurodyta, kad kompensuojama žala, atsiradusi dėl valdomo ar dėl techninio gedimo tapusio nevaldomu skraidymo aparato atsitrenkimo ar užkritimo. Tokie atvejai būtų dengiami pagal standartines turto draudimo sąlygas.

Sudėtingiausias, tačiau aktualiausias Lietuvos verslui yra tarpinis scenarijus - jei karinis dronas netyčia „užklystų“ į Lietuvos įmonės teritoriją iš karo zonos. Tokiu atveju situacija tampa teisiškai dviprasmė - nors Lietuva nebūtų tiesioginis karo veiksmų taikinys, pats įrenginys laikomas karinio pobūdžio, todėl jo sukelta žala vis tiek galėtų būti siejama su karo veiksmais. Dėl to yra didelė tikimybė, kad draudimas tokiu atveju negaliotų. Kitaip tariant, įvykiai, susiję su karinio pobūdžio dronais, nepriklausomai nuo to, ar jie atskrido tyčia, ar nuklydo dėl techninių priežasčių, dažniausiai vertinami kaip karo rizika, už kurią draudimo apsauga neatsiranda.

Todėl įmonės, norinčios apsidrausti nuo tokių netipinių rizikų, turėtų įtraukti papildomas politinių ar karo rizikų sąlygas. Dauguma standartinių draudimo produktų šiuo metu tokių atvejų neapima, todėl specifinis polisų pritaikymas tampa būtinybe.

Kai ne karas, bet ir ne taika: pilkosios zonos draudimas

Pastarųjų įvykių fone Lietuvoje vis aktualesnė tampa vadinamoji pilkoji (karo) zona (angl. grey zone) – situacijos, kai valstybė nėra įsivėlusi į atvirą karą, bet patiria priešiškus veiksmus: informacines atakas, sabotažus ar karinių dronų pasirodymus pasienyje. Įprasti turto draudimai tokių atvejų neapima, tačiau rinka pamažu reaguoja – atsiranda specialūs tarptautiniai produktai, skirti vadinamosioms pilkųjų zonų rizikoms.

Tokie polisai apima žalą, kylančią dėl terorizmo, sabotažo, piktavališkų veiksmų, riaušių ar lokalių karo veiksmų, kai konfliktas dar nėra pripažintas oficialiu karu. Kitaip tariant, jei iš priešiškos šalies – pavyzdžiui, Rusijos ar Baltarusijos – atskridęs dronas apgadintų įmonės turtą, o Lietuva nebūtų karo veiksmų dalyvė, žala galėtų būti atlyginama.

Pilkosios zonos draudimas iš esmės užpildo spragą tarp taikos ir karo laikotarpių, kai incidentai vyksta, tačiau nėra pripažįstami karo veiksmais. Jis taikomas tiek fizinei žalai, tiek verslo procesuose, kompensuojant ir prarastas pajamas.

Vis dėlto šie polisai turi aiškias ribas – visuotinio karo atveju draudimo apsauga nebegalioja. Ji taip pat netaikoma branduolinei ar cheminei žalai, konfiskacijoms, duomenų praradimui ir turtui, esančiam Rusijoje, Baltarusijoje, Moldovoje ar Ukrainoje.

Lietuvoje tokie produktai kol kas tik atsiranda – pirmieji polisai šiuo metu yra derinami su tarptautiniais partneriais. Ekspertai pataria įmonėms, veikiančioms geopolitinio nestabilumo aplinkoje, apsvarstyti papildomos politinių rizikų apsaugos poreikį bei stiprinti fizinę ir informacinę saugą.

Trumpai tariant, jei priešiškos valstybės dronas apgadintų įmonės turtą, o toks įvykis nebūtų pripažintas karo veiksmu, pilkosios zonos draudimas galėtų užtikrinti išmoką – ko įprasti turto polisai šiuo metu negarantuoja.

Kaip įmonėms pasiruošti dronų grėsmei?

Visų pirma, įmonėms verta įvertinti, ar jų turto draudimo sutartyse aiškiai apibrėžta apsauga nuo bepiločių orlaivių keliamų rizikų. Įprasti polisai neapima karo ar priešiškų veiksmų, todėl siekiant apsisaugoti nuo tyčinių ar hibridinių atakų, būtina įtraukti politinių rizikų arba vadinamąjį pilkosios karo zonos draudimą, kuris taikomas net ir nesant oficialiai paskelbtos karo padėties.

Rekomenduojama stiprinti fizinę ir elektroninę objektų apsaugą – įdiegti dronų stebėjimo sistemas, teritorinę signalizaciją bei parengti aiškius reagavimo protokolus. Vis dėlto šios priemonės reikalauja papildomų finansinių išteklių, todėl draudimo apsaugos praplėtimas dažnai tampa pigesne ir efektyvesne alternatyva valdant šią riziką.

Apsidraudusioms arba planuojančioms apsidrausti įmonėms svarbu turėti konkretų veiksmų planą incidento atveju – nuo žalos fiksavimo iki greito pranešimo draudikui. Toks pasirengimas dažnai lemia, ar draudimo išmoka bus išmokėta, ir kiek sklandžiai įmonė atkurs savo veiklą po incidento.

Komentuoja Tadas Volbikas, UADBB „Legator“ generalinis direktorius.