Spaudos centras
Spaudos centras
Europos Parlamente Strasbūre trečiadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen skaitė metinį pranešimą apie padėtį Sąjungoje bei dalyvavo diskusijoje su europarlamentarais.
Europos Parlamento biuras Lietuvoje pateikia Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento (EP) narių vertinimus.
Vytenis Povilas Andriukaitis (Socialistai ir demokratai):
Kalba buvo parašyta atsižvelgiant į paskutinių kelių mėnesių kritiką dėl veiksmų ir sprendimų, kurie sukėlė milžinišką nepatenkinimo ir nusivylimo bangą, tačiau tikėjausi kitokio turinio ir kitokios analizės. Akivaizdu, kad kalbos rengėjai stengėsi parodyti, ką bus galima daryti ateityje, nepasakant aiškiai, kur buvo padarytos klaidos.
Kalbant apie Škotijos susitarimą (tarp ES ir JAV dėl muitų), manau galima suprasti, kad jis įvyko dėl labai blogos situacijos. Tačiau blogai, kad nebuvo įvardinta, kokia buvo ES pradinė pozicija. Ji negalėjo būti tokia – kaip pralaiminčio silpnesniojo varžovo, o priešingai – kaip stipraus politinio žaidėjo, globalios rinkos, stipraus varžovo ir bendradarbio, kuris remia pasaulinę prekybą, paremta tarptautine teise, abipusiškumu ir Pasaulio Prekybos Organizacijos taisyklėmis. Akivaizdu, kad EK pirmininkė viešųjų ryšių pagalba pasistengė išdėstyti, kad pasiekėme geriausią susitarimą iš galimų, apeinant poziciją, jog startinė pozicija buvo pralaiminčiojo.
Nepasakyta aiški pozicija dėl Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo. Juk D. Trumpas suteikė legitimumą, visiškai kitokį tarptautinį foną agresoriui Aliaskoje, kuris pripažintas įvykdęs karo nusikaltimus. Vengta įvertinti ir Kinijos karinį paradą 80-ųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių proga.
Pats silpniausias pranešimo momentas – nebuvo susieita ekonominė analizė ir daugiamečio ES biudžeto pasiūlymas. Akivaizdu, kad pasiūlytas biudžetas nepadengia tų politikų, kurias reikia įgyvendinti. Kartojama ta pati baisi klaida, kai nubrėžiamos naujos politinės linijos visiškai be jokių finansinių instrumentų. EK pirmininkė neapžvelgė šalių narių ekonominės padėties, skolų, nors tai yra pranešimas apie Sąjungos, o ne institucijos padėtį.
Visiškai neanalizuota tema dėl sankcijų ir jų efektyvumo. Juk tai yra ES taikos politikos įrankis spausti agresorių ir priversti jį pasitraukti. Neanalizuota, kodėl daugelio ES šalių prekyba su Kirgizija, Kazachstanu ir kitomis aplinkinėmis valstybėmis išaugo, nors visiškai aišku, kad tai yra sankcijų apėjimo mechanizmas. Nė žodžio apie nuosavų išteklių problematiką, ES obligacijas, Mario Draghi pranešime nurodytą milžiniškų investicijų poreikį. Visai nenagrinėtas ES plėtros kontekstas ir tam reikalingos institucinės reformos.
Deja, pranešimas buvo daugiau nukreiptas užgesinti kritiką, pabandyti pridengti silpnas vietas ir klaidas. Matėsi, kad tai daugiau yra viešųjų ryšių ir surinktų pasiūlymų ir įsipareigojimų frakcijoms rinkinys.
Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą):
EK pirmininkę U. von der Leyen galiu pasveikinti už teisingus akcentus jos metinėje kalboje, kuriuos dar, žinoma, reikia paversti darbais. EK vadovė pirmiausia kalbėjo apie saugumą, besąlygišką paramą Ukrainai, įšaldyto Rusijos turto panaudojimą, naujas prieš agresorę nukreiptas sankcijas. Laikas vis dėlto čia iš esmės svarbus. Bet koks vėlavimas, papildoma pavėluota diena Europai reiškia vis didesnę riziką, už kurią savo kainą jau moka naujas dronų atakas patiriančios Lenkija, Lietuva ir kitos šalys.
Reaguodama į pastarosios nakties masinę dronų ataką prieš Lenkiją, ES, kaip ir NATO, privalės žengti jau ne vieną, o tris žingsnius į priekį saugumo srityje. Bendra visos Europos oro gynybos sistema kartu su Ukraina, apie kurią kalba Volodymyras Zelenskis, yra nebe galimybė, o būtinybė. Jei to nebus, Rusijos terorizmo čiuptuvai dronais ir kitais pavidalais persikels dar giliau į Vakarus.
Kvalifikuotos daugumos principo balsavimuose dėl ES užsienio politikos įvedimas būtų tikrai prasmingas žingsnis, apie ką savo kalboje užsiminė ir pati EK pirmininkė. Tai gerokai apsunkintų mums jau puikiai žinomų Kremliaus pasiuntinių Europoje galimybes veikti, taip išsivaduotume iš pančių ir nebegaištume laiko. Norėdami efektyviai gintis, ginti kiekvieną centimetrą, privalome turėti visas tam reikiamas priemones, pašalindami mūsų kelyje liekančias kliūtis.
Vertinant ES ekonomikos perspektyvą, EK pirmininkės žvilgsnis į ateitį yra drąsus ir ambicingas. Prekybos karų sąlygomis reikia dirbti petys į petį su patikimais Europos draugais ir bausti papildomais tarifais tas valstybes, kurios įgalina Rusijos karo mašiną.
Vilija Blinkevičiūtė (Socialistai ir demokratai):
Šių metų EK pirmininkės U. von der Leyen pranešimas skiriasi nuo ankstesniųjų. Daug nerimo. Mažai rožinių spalvų. Geriausiai tai iliustruoja jau pirmi sakiniai: Europa kovoja už žemyną, kad jis nebūtų išdraskytas ir gyventų taikoje. Už savo vietą pasaulyje, kuriame daugelis didžiųjų valstybių laikosi dviprasmės pozicijos arba yra atvirai priešiškos Europai.
Paskelbta ir daug konkrečių iniciatyvų. Džiugina tai, kad atkreiptas dėmesys į rytinę ES sieną, Baltijos valstybių saugumą. Pagaliau esame išgirsti. Lietuvai pagal naująją priemonę EK paskolų gynybos priemonėms įsigyti (SAFE) skirta per 6,3 mlrd. eurų. Rytinio ES flango priežiūra tampa vienu iš ES prioritetų, nes, EK pirmininkės žodžiais, rytinis Europos flangas saugo visą Europą. Atsiliepta į Baltijos valstybių siekius kurti dronų sieną. Visa tai bus kuriama bendromis jėgomis, kaip ir kiti nauji bendri gynybos projektai. Lietuvai, Baltijos valstybėms tai yra vilties teikiančios iniciatyvos, kaip ir pažadas ginti kiekvieną ES teritorijos centimetrą.
Išskirčiau ir iniciatyvas stiprinti socialinę sritį, nes skurdas, nelygybė, brangstantis pragyvenimas taip pat kelia grėsmę ES. Numatyti artimiausi sprendimai: Europos kovos su skurdu strategija, kokybiškų darbo vietų aktas, vaiko garantijų sistemos stiprinimas, būsto krizės sukeltų problemų sprendimas. Iš esmės tai reiškia socialinę reformą, įskaitant ir reformą dėl didesnės galimybės europiečiams turėti savo būstą.
Išskirčiau ir pasiūlymą dėl ES valdymo bei veikimo – atsisakyti valstybių narių vienbalsiškumo principo bent jau priimant sprendimus dėl užsienio politikos. Šis siūlymas sukels diskusijų, bet gal tai yra išeitis šiandienos pasaulyje? Reikia greitų sprendimų ir jų įgyvendinimo.
Petras Gražulis (Suverenių tautų Europa):
EK pirmininkė U. von der Leyen metiniame pranešime kaip jai įprasta, vėl prikalbėjo kalnus tuščių frazių apie „begalinę meilę Ukrainai“, tačiau realių sprendimų beveik nėra. Dalis EP narių tiesiai šviesiai kaltino ją dėl visiško bejėgiškumo: Rusijos aktyvai tebėra neliečiami, o ES šalys toliau ramiai perka Kremliaus naftą ir dujas, taip maitindamos Putino karo mašiną.
Su biurokratijos siautėjimu ir masine emigracija, kuri lėtai dusina ES, EK pirmininkė realiai nesusitvarko – visa kova vyksta tik popieriuje. Realybėje tai atrodo kaip kapituliacija.
Dar daugiau – Žaliasis kursas paverstas šventu kultu. Jo absurdiški reikalavimai smukdo Europos ekonomiką, verčia įmones bankrutuoti ir daro ES nekonkurencingą pasaulinėje rinkoje.
Šokiravo ir kitas pirmininkės pareiškimas – apie ketinimą stiprinti kontrolę nepriklausomai žiniasklaidai bei didinti finansavimą sisteminei, lojaliosios linijos žiniasklaidai. EP tai sukėlė audringą pasipiktinimą – salėje net skambėjo šūksniai „putinizmas!“.
Ne mažiau skandalingas faktas – iki šiol nepaskirtas EK religinių reikalų įgaliotinis, kurio misija turėtų būti užtikrinti, kad tikintieji nebūtų persekiojami. JAV administracija teigia, kad ES nėra nei žodžio, nei religijos laisvės. Tai iš dalies patvirtina ir U. von der Leyen kalba, kurioje nebuvo nė vieno žodžio apie religijos laisvę. Tuo tarpu mane Lietuvoje ramiausiai teisia už Šventojo Rašto citavimą apie LGBT. Po tokių U. von der Leyen kalbų nenustebčiau, jei teismas man skirtų realią kalėjimo bausmę.
Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija):
Pirmąkart kalboje skirta tiek daug dėmesio saugumo klausimams. Ši tema buvo iškelta į absoliučiai svarbiausią prioritetą. EK pirmininkė rytinį ES flangą išskyrė kaip ypatingai svarbų. Didelę kalbos dalį sudarė neabejotinas tęstinis solidarumas su Ukraina.
U. von der Leyen kaip vienu iš prioritetų pažymėjo demokratijos apsaugą. Išskirčiau parodytą dėmesį laisvai žiniasklaidai. Paminėta ir vaikų apsauga socialiniuose tinkluose.
Pirmąkart istorijoje tokio lygio metiniame pranešime paminėta mūsų partizanų kova. Verta atkreipti dėmesį į tvyrojusią emocinę įtampą salėje. Tai yra tiesioginė sudėtingos saugumo situacijos ir hibridinio karo Europos viduje pasekmė.
Liudas Mažylis (Europos liaudies partija):
U. von der Leyen kalboje išgirdau ir įprastinių, ir naujų minčių, samprotavimų bei intonacijų. Kontekstui, prie kasdienio kruvino Rusijos veikimo Ukrainoje prisidėjo jų provokacija Lenkijoje, t.y., NATO ir ES valstybėje. Į tai, į saugumo situaciją EK pirmininkės buvo sureaguota daugeliu teisingų teiginių – apie dronų aljansą, Rytų flango stebėjimą iš kosmoso realiu laiku, pirmenybę remiantiems Ukrainą ar perkantiems iš jos, apie šešėlinį rusų laivyną, galimybę įšaldyto rusiško turto grynųjų pinigų likučiais suteikti Ukrainai reparacijų paskolą, kurią ji turės gražinti tik tada, kai Rusija sumokės reparacijas. Bet – karą pirmiausiai reikia laimėti...
Pagirtinas pažadas dėl plėtros, paminint Ukrainą, Moldovą ir Vakarų Balkanus – tik jau seniai laikas tą procesą greitinti! Kai kurie kiti EK pirmininkės teiginiai labiausiai turėjo įtikti socialistams. Iš jų reakcijos salėje taip ir atrodė, tiesa, jų frakcijos lyderei tai nesutrukdė atkartoti viską tą patį savuoju stiliumi, sumalant (analogiškus!) EK pirmininkės teiginius į smulkius miltus. Tai – apie besikeičiančią paradigmą dėl situacijos Gazoje. Matyti, jog EK vadovė visiškai atvirai propaguoja „dviejų valstybių“ sprendimo perspektyvą.
Dėl susitarimo su JAV – dėl tarifų – ji sulaukė atvirų priekaištų, o pati tą susitarimą gynė, teigdama, kad neramiuose pasaulinės prekybos vandenyse tik betrūko dar mums prekybinio karo su amerikiečiais! Gynė ji ir esminį Žaliojo kurso tęstinumą, pabrėžė tvarios pramonės perspektyvą, energetinės nepriklausomybės įtvirtinimą. Iš rusų nebepirkti jokių energetinių išteklių – nuostata, kurią, mano nuomone, daug sparčiau ir jau seniai reikėjo įgyvendinti. Socialistams turėjo patikti ir pateiktasis Europos socialinio modelio apibūdinimas. O aš visų pirma išskirčiau planus aprūpinti įperkamu būstu jaunas šeimas. Irgi – seniai laikas! Man patiko ir mintis, jog reikia riboti tam tikro amžiaus vaikų priėjimą prie socialinių tinklų. „Pirmiausia – vaikų, o ne pelno interesai“. Dėl apsaugos nuo dezinformacijos, migracijos tikslingesnio suvaldymo taip pat išgirdau konkrečių, man priimtinų pasiūlymų.
Paulius Saudargas (Europos liaudies partija):
Gal EK ir galima kritikuoti, kad per lėtai neša realius teisėkūros projektus ar netinkamai sudėliojo akcentus biudžete, tačiau niekaip negalime apkaltinti EK pirmininkės nesuvokimu, kas yra svariausia, ar negebėjimu to iškomunikuoti. Šiandien plenarinėje EP Strasbūro sesijoje U. von der Leyen puikiai akcentavo svarbiausias aktualijas, demonstravo ryžtą spręsti esmines problemas, pateikė konkrečių receptų, kas bus daroma.
Natūralu, daug dėmesio skirta karui Ukrainoje. EK vadovė paryškino Rusijos pagrobtų ukrainiečių vaikų sugrąžinimo klausimą. EK pirmininkė paskelbė, kad kartu su Ukraina ir kitais partneriais surengs Tarptautinės Ukrainos vaikų grąžinimo koalicijos aukščiausiojo lygio susitikimą. Tikiuosi, kad tai duos konkretų rezultatą, nes pagrobtų vaikų klausimas yra labai skausmingas.
Pirmininkė kalbėjo apie dronų grėsmes ir galimybes. Džiugu, kad EK vadovė anonsavo galimybę Europai pagal Ypatingųjų pajamų naudojimo paskoloms spartinimo iniciatyvą Ukrainai suteikti 6 mlrd. Eur paramą bendram bepiločių orlaivių aljansui. Ukraina turi „know how", tačiau jiems reikia užkurti masiškesnę gamybą, štai čia galime suvienyti jėgas ir pasiekti rezultatą.
Žinoma, paminėta ir dronų ataka Lenkijoje. Šiame kontekste pirmininkė atkreipė dėmesį į poreikį stiprinti ES rytinį pasienį. Manau, mums tai viena svarbiausių jos žinučių. U. von der Leyen tiesiogiai įvardino poreikį stiprinti gynybą Baltijos valstybėse ir konkrečiai paminėjo „dronų sienos" poreikį. Tai labai tikslus ir savalaikis akcentas. Nūdienos kontekstas neleidžia abejoti tokio projekto būtinybe.
Tonas Izraelio veiksmų Gazos ruože atžvilgiu buvo atvirai griežtas ir nedviprasmiškas. U. von der Leyen aiškiai įvardino, kad Izraelio veiksmai prieštarauja dviejų valstybių įgyvendinimui ir netgi įvardino tam tikras sankcijas Izraeliui. Taip pat U. von der Leyen pažadėjo sudaryti Palestinos rėmėjų grupę ir sukurti specialią Gazos Ruožo atstatymo priemonę.
Kaip vieną iš prioritetų pirmininkė įvardino kuo greitesnį rusiškų gamtinių išteklių atsikratymą. RepowerEU plano kontekste EK neseniai pristatė naują reglamentą dėl laipsniško rusiškų dujų importo atsisakymo. Šis teisės aktas bus svarstomas pagreitinta procedūra. Kaip tik esu paskirtas pagrindiniu pranešėju nuomonei nuo Vidaus rinko komiteto. Jau pateikiau pataisų, griežtinančių ir spartinančių tiek dujų, tiek ir rusiškos naftos atsisakymą. Tikiuosi, priimsime šį projektą kuo skubiau
Svarbu, kad daug dėmesio skyrė konkurencingumui. Jau kuris laikas visi gyvename M. Draghi raporto šviesoje. Pritariu akcentams dėl investicijų į skaitmenines technologijas, dirbtinį intelektą, baterijų pramonę, o taip pat perėjimą prie žiedinės ekonomikos, taip išsaugant ES ribose vertingas žaliavas.
Labai įkvepia ir kalbos pabaigoje prisiminti miško broliai, kovoję prieš sovietus.
Virginijus Sinkevičius (Žalieji):
Metinis pranešimas prasidėjo labai teisingai ir atliepiant baimes, kurias Lietuvoje jaučiame ypatingai gerai. Turbūt didžiausia kalbos dalis buvo skirta Ukrainai, tačiau abejonių dėl to, kad EK pirmininkei Ukrainos ir saugumo klausimai yra prioritetas, niekada ir nebuvo. Tačiau visai kitaip ši jos žinutė skamba atsitraukus nuo Rusijos grėsmės ir pažvelgus plačiau. Kalbos metu EK pirmininkė visų paprašė dar kartą pagalvoti apie tai, ką mums reikštų tarifų karai su JAV. Ji pabrėžė, kad JAV yra svarbiausias mūsų prekybos partneris, todėl ji niekada nebūtų sutikus rizikuoti tūkstančiais darbo vietų. Ji priminė šviežius vaizdus iš Šanchajaus Bendradarbiavimo Organizacijos, kuriuose Rusijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos lyderiai stovi šalia vienas kito. Tačiau man sunku suprasti, ką reiškia žinutė, kad Europa turi kovoti už savo ateitį, kurią lydi dvi baimės – baimė rytuose augančio hegemono ir baimė susigadinti transatlantinius santykius.
U. von der Leyen požiūriu, Europos pergalė yra ta, kad ES pasiekė geriausią susitarimą su JAV ir taip netgi „įgijo konkurencinį pranašumą prieš kitas šalis“, užsitikrindama prieigą prie JAV rinkos ir tuo pačiu užtikrino santykių su JAV stabilumą sunkiais laikais. Tačiau galima nupiešti ir kitokį paveikslėlį. Šanchajuje susitiko ne tik Rusija su Kinija ir Šiaurės Korėja, bet ir valstybės, kurios atstovauja beveik pusę pasaulio BVP. Ir ten nebuvo nei JAV, nei Europos (jei neskaičiuosime atvirai antieuropietiškų lyderių, tokių kaip Slovakijos premjeras).
Kaip atrodo tas Europos išlikimas ir kova už „savo teisės spręsti savo ateitį” išsaugojimą? Aš to kalboje neišgirdau. Aš išgirdau tai, kad mes diversifikuosime savo rinkas – pasirašysime naujas prekybos sutartis su Indija, Lotynų Amerikos šalimis ir t.t. Išgirdau tai, kad mums būtina išsaugoti savo automobilių pramonę. Išgirdau daugiau puikių iniciatyvų, tačiau aš neišgirdau, tai, koks turėtų būti tas Europos vaidmuo pasaulyje. Visa kalba labai aiškiai atliepė mūsų dabartinę realybę – gyvenimą gaisrų gesinimo režimu, bandant žongliruoti tarp skirtingų interesų grupių pasaulyje. Interesų grupių, kurios, akivaizdu, vis dažniau renkasi agresiją, konfrontaciją, braižo ribas viena kitai. Kur yra mūsų braižomos ribos?
Aš išgirdau, kad mes bandysime tartis su visais ir atlaikyti visus. Jei ši kalba turėjo įkvėpti ar nuraminti žmones, kad mes turime aiškų planą ar viziją, ką darysime, tai ji savo misijos tikrai neišpildė. Galbūt šiandien toks planas ir neįmanomas, nes kiekvieną dieną geopolitinio pasaulio tektoninės plokštės juda ir tokiomis sąlygomis turėti aiškią viziją į stabilumą – neįmanoma. Tačiau jei grėsmės tokios didelės, kad aiškios vizijos šiandienos horizonte nematyti – tuomet galbūt daugiau prasmės ir yra pabaigti tuo, kuo EK pirmininkė ir pradėjo – raginimu europiečiams priprasti kalbėti ne apie taiką, o apie mūšius, nes tolimesnis Europos kaip taikos projektą kelias be mūšių ir aukų jau neįmanomas.
Aurelijus Veryga (Europos konservatoriai ir reformuotojai):
Visų pirma sveikintina, kad EK pirmininkė girdi Baltijos šalių raginimą pastatyti dronų sieną bei supranta, kad tai nėra tik abstraktus siekis, o patikimos gynybos pagrindas. Sveikintina ir tai, kad EK iki kito oficialaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo spalio pabaigoje nebelauks ir jau pateiks „aiškų veiksmų planą“, kaip „pradėti naujus bendrus gynybos projektus“, kad būtų nustatyti „aiškūs tikslai 2030 m.“ ir sukurtas „Europos gynybos semestras“. U. von der Leyen pabrėžė būtinybę „visiškai“ nutraukti rusiško iškastinio kuro importą. Labai svarbu ir tai, kad EK jau pasiūlė nutraukti visus pirkimus iki 2027 m. pabaigos. Norisi tikėti, kad tai nebus tik neįgyvendintas tikslas.
Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Europa pradeda praregėti bei supranta kad ji tampa nekonkurencinga. EK pirmininkė apie Žaliąjį kursą pasisakė kur kas santūriau nei įprastai. Jis šiandieninėje kalboje buvo apibrėžiamas ne kaip vizionieriškas klimato projektas, o labiau kaip ekonominio stiprumo ir saugumo priemonė. Žaliasis kursas nėra visiškai atstumtas, bet ir nebėra toks sureikšmintas, koks buvo ankstesniais metais.
Svarbu, kad metinėje kalboje prisiminta ir pažadėta imtis veiksmų dėl šiuo metu krizę išgyvenančios Europos automobilių pramonės. Milijonai europiečių nori įsigyti įperkamus europietiškus automobilius. U. von der Leyen paskelbė, kad EK, pasikonsultavusi su pramone, pasiūlys naują „Mažų įperkamų automobilių iniciatyvą“. Pirmininkė akcentavo, kad negalime leisti Kinijai ir kitiems užkariauti šios rinkos.
Svarbu paminėti, kad tiek EP, tiek ir EK Pirmininkė mato ir nori spręsti būsto problemą. Savo kalboje ji paskelbė apie pirmąjį ES aukščiausiojo lygio susitikimą dėl būsto ir naują „Europos įperkamo būsto planą“, kuriuo būtų peržiūrėtos valstybės pagalbos taisyklės, palengvinta naujų namų ir studentų bendrabučių statyba ir pasiūlyta teisinė iniciatyva dėl trumpalaikės nuomos.
Kalboje nebuvo pamiršti ir sveikatos klausimai. EK pirmininkė pabrėžė, kad visoje Europoje jau aiškiai matoma vaikų pažeidžiamumo problema – kai didelės technologijų kompanijos siekia sukelti priklausomybę jauniems žmonėms. Tai kelia didelį susirūpinimą, nes tokių priklausomybių pasekmės ne tik kenkia vaikų psichinei sveikatai, bet ir daro neigiamą įtaką jų socialiniam ir mokykliniam gyvenimui. EK pirmininkė pažadėjo, kad EK aktyviai imsis veiksmų.
Tikslai EK pirmininkės kalboje yra labai gražūs ir svarbūs, tačiau būtina juos ne tik deklaruoti, bet ir realiai įgyvendinti. Svarbiausia – vadovautis ne tik taisyklėmis ar reglamentais, bet ir sveiku protu bei praktiniais sprendimais, kurie tikrai atneštų naudą Europai ir jos gyventojams.
Dainius Žalimas (Atnaujinkime Europą):
EK pirmininkės kalboje skambėjo aiški žinia – „Europa kovoje“. Savo prigimtimi ES buvo taikos projektas, tačiau šiandien pasaulis yra lūžio taške, kai tarptautinėmis taisyklėmis pagrįstą tvarką bandoma pakeisti nuoga galia ir stipresniojo teise. Šiandien tai jau tampa savaime suprantama ir Vakaruose. Kaip sakė U. von der Leyen: „realybė tokia, kad šiandienos pasaulis nieko neatleidžia.“
Didelis dėmesys skirtas Ukrainai, kuriai žadamas dronų aljansas ir daugiau paramos. Tačiau čia atsiskleidė ir ES silpnumas – kalbėta tik apie papildomas reparacijų paskolas iš užšaldyto 200 mlrd. eurų vertės agresoriaus turto, bet ne apie jo pačio konfiskavimą ir panaudojimą Ukrainos reikmėms. Tai bailus kompromisas. Iš esmės Europa turi ginklą, bet bijo juo pasinaudoti. Tai tik pratęs karą ir padrąsins priešą.
Ekonominėje politikoje U. von der Leyen nemaža dalimi atkartojo liberalios „Atnaujinkime Europą“ frakcijos bei garsiosios M. Draghi ataskaitos darbotvarkę – mažinti biurokratiją ir stiprinti investicijas į inovacijas, mokslinius tyrimus ir jų pritaikymą. Įgyvendinus šiuos pasiūlymus, Europos įmonių biurokratinės išlaidos sumažės bent 8 mlrd. Eur per metus. Tam suteikti daugiau galimybių turėtų naujajame ES biudžete numatytas Konkurencingumo fondas bei dvigubai didesnė mokslinių tyrimų programa „Europos Horizontas“.
Vis dėlto skeptiškai nuskambėjo U. von der Leyen bandymas teisinti santykius su D. Trumpu. Prekybos susitarimą su JAV ji pristatė kaip sėkmę, nors iš tikrųjų tai – nuolaidžiavimas, kurį tokie lyderiai vertina kaip silpnumą. D. Trumpas negerbia nuolaidžiaujančių, kaip negerbia jų ir Maskva ar Pekinas. Pozityvu tik tai, kad kartu akcentuota būtinybė diversifikuoti prekybos ryšius ir nenuolaidžiauti JAV technologijų kompanijoms.