Lietuvos antstolių rūmų vadovas I. Gaidelis: Antstolių laiškai – ne grėsmė, o pagalba sprendžiantiems skolų problemas

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje girdimi pasisakymai apie antstolių siunčiamus laiškus ir apie antstolių pareigą rūpintis skolų grąžinimu – visiems naudinga proga iš arčiau pažvelgti į skolų išieškojimo procesus. Kada antstolis imasi darbo? Kada galime sulaukti antstolio laiško? Kas jame rašoma? Kodėl svarbu jį perskaityti? 

Antstolio dalyvavimas skolos grąžinimo procese visai nebūtinas 

Skolingas asmuo įprastai turi daug galimybių įvykdyti savo prievolę gerokai anksčiau, nei apie skolą sužino antstolis. Paprasčiausias būdas – tiesioginis atsiskaitymas su kreditoriumi. Galima bandyti tartis su kreditoriumi dėl sutartyje numatytų palūkanų ar delspinigių peržiūrėjimo: kreditorius gali sutikti sumažinti delspinigius ar net dalį skolos, jei skola bus sumokėta greičiau. Jeigu sudėtinga iš karto padengti visą skolą, gali būti sutariama, kad skola iki tam tikro termino bus grąžinama dalimis. Sudaryti taikos sutartį su kreditoriumi ir suderinti skolos grąžinimo grafiką galima ir iki teismo proceso, ir teismo proceso metu, ir teismui jau priėmus sprendimą. Daugeliu atvejų geranoriškas susitarimas būna naudingas abiem pusėms, todėl kreditoriai neprieštarauja. Jeigu tokio susitarimo nėra, prievolę reikėtų įvykdyti nedelsiant po teismo sprendimo įsiteisėjimo (neapskųstas teismo sprendimas  įsiteisėja po 30 dienų nuo jo priėmimo, o apskųstas apeliacine tvarka – kai jį palieka galioti bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas). 

Kol kreditorius nesikreipia į antstolį, antstolis jokių veiksmų neatlieka 

Visgi net ir neįvykdytas teismo sprendimas dar nereiškia, kad į skolingo asmens duris „tuoj pasibels antstolis“. Nepasibels, jeigu to nepareikalaus kreditorius. O kreditorius įprastai kreipiasi į antstolį tik tais atvejais, kai jam nepavyksta susigrąžinti skolos be antstolio pagalbos. 

Tik gavęs kreditoriaus pateiktą vykdomąjį raštą, išduotą teismo ar kitos valstybės institucijos, antstolis turi pagrindą pradėti taikyti valstybės leidžiamas teisines priemones ir siekti kreditoriui sugrąžinti jo reikalaujamą skolą. Tačiau priverstinio pobūdžio priemonės, kurios labiausiai galėtų bauginti, „įjungiamos“ ne iš karto. Jos pradedamos taikyti tik po to, kai skolingas asmuo nepasinaudoja paskutine galimybe atsiskaityti geranoriškai ir nesugrąžina skolos per antstolio raginime nustatytą terminą. 

Antstolių siunčiami raginimai – naudingi priminimai 

Antstolio siunčiamas pirminis laiškas – raginimas įvykdyti sprendimą – dažnu atveju skolininkui tampa naudingu priminimu, kad jau pats metas atsiskaityti. Jeigu skolingas asmuo perskaito bent jau pirmąsias tokio laiško eilutes, jis puikiai supranta: čia rašoma apie galimybę išvengti didesnio skolos pabrangimo. Gavėjas informuojamas, kad vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytas vykdymo išlaidų dydis nesikeis, jeigu antstolio raginimas bus įvykdytas iki nurodyto termino. Tai reiškia, kad skolingas asmuo patirs tik minimalias skolos išieškojimo išlaidas. 

Tikrai naudingas priminimas dar ir todėl, kad iš karto po skolos sumokėjimo nustoja augusios teismo sprendime nurodytos palūkanos, kurios lydi didesnę pusę visų antstolių vykdomų išieškojimo procesų. Taigi, gavę antstolio laišką, imkite ir skaitykite! Neignoruokite jo, neišmeskite. Žinodami tikrąją situaciją, galėsite priimti geriausius sprendimus. Pagal statistiką maždaug ketvirtadalis skolingų asmenų atsiskaito per antstolio raginime nurodytą terminą. 

Lietuvos antstolių rūmai – už draugiškesnes ir paprastesnes antstolių procesinių dokumentų formas 

Per 22 metus, kai Lietuvoje veikia privačių antstolių užtikrinama sprendimų vykdymo sistema, civiliniuose teisiniuose procesuose įvyko reikšmingų pokyčių. Įdiegta įvairių praktinių priemonių, kuriomis siekiama efektyvinti skolų išieškojimo procedūras bei priartinti jas prie žmogaus. Viena tokių priemonių – elektroninė vykdomoji byla, sudaranti galimybę kreditoriams ir skolininkams bet kuriuo paros metu prisijungti prie savo vykdomųjų bylų portale www.antstoliai.lt ir dalyvauti procese nuotoliniu būdu. Ne visi vakarų europiečiai gali tuo pasigirti. 

Tačiau antstolių veiksmus detalizuojančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos antstolio surašomų procesinių dokumentų formos, kurias mums tenka naudoti,  vis dar yra gana „senamadiškos“ ir „nedraugiškos“ vartotojui. Jose daug pasikartojančios informacijos, „sausos“ teisinės kalbos. Tad dažnam skolingam asmeniui tokius antstolių siunčiamus dokumentus gali būti sunku suprasti. Tai neskatina aktyviau komunikuoti su antstoliais ir siekti greičiau išspręsti savo finansines problemas. Todėl jau esame kreipęsi  į Teisingumo ministeriją su siūlymu antstolių procesiniams dokumentams sukurti paprastesnes ir patrauklesnes formas. Galbūt ir rezonansinės skolos istorijoje paminėti antstolių laiškai taps geru stimulu greičiau imtis šio darbo.