Lietuvos atstovai Jungtinių Tautų konferencijoje diskutuoja apie vandenynų apsaugą

Šią savaitę vyksta trečioji Jungtinių Tautų vandenynų konferencija (UNOC 3) – svarbiausias pasaulinis renginys, skirtas vandenynų, jūrų apsaugai ir tvariam naudojimui. Į konferenciją, vykstančią Nicoje (Prancūzija), susirinko šimtai valstybių lyderių, mokslininkų, verslo atstovų ir aplinkosaugos aktyvistų iš viso pasaulio. Konferencijos tikslas – ieškoti realių sprendimų, kaip sustabdyti vandenynų taršą, apsaugoti jūrų biologinę įvairovę ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

„Vandenynai ne tik prisideda prie klimato kaitos, bet yra ir gyvybės šaltinis milijardams žmonių. Jei jų nenaudosime atsakingai – rizikuojame prarasti vieną svarbiausių planetos ekosistemų“, – sako konferencijos organizatoriai.

Vandenynai ir jūros kasdien daro įtaką mūsų gyvenimui – nuo oro, kuriuo kvėpuojame, iki maisto, kurį valgome. Dėl klimato kaitos, perteklinės žvejybos bei taršos vandenynai ir jūros atsidūrė pavojuje, todėl konferencijoje UNOC 3 priimti sprendimai yra aktualūs kiekvienam iš mūsų, nes jie nulems, ką darysime dėl geresnės vandenų ir jūrų būklės ir kaip atrodys mūsų planetos vandens telkiniai artimiausiais dešimtmečiais.

Šioje konferencijoje dalyvauja ir Aplinkos ministerijos delegacija, kuriai vadovauja viceministras Tomas Vaitkevičius.  

„Lietuva Baltijos jūrą laiko kultūrinio ir ekonominio paveldo dalimi: mūsų pakrantės, ekosistemos yra neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Tačiau, kaip ir viso pasaulio vandenynai, Baltijos jūra susiduria su didžiuliais iššūkiais. Tai – biologinės įvairovės nykimas, eutrofikacija, paveikusi didžiąją dalį vandens telkinių, plastiko ir mikroplastiko tarša bei nerimą kelianti pavojingų cheminių medžiagų, kurių dalis liko po Antrojo pasaulinio karo, koncentracija“, – sako T. Vaitkevičius.  

Konferencija buvo informuota kokių veiksmų Lietuva imasi gerindama Baltijos jūros būklę. Kovodama su maistinių medžiagų tarša Baltijos jūroje, mūsų šalis skatina tvarią žemės ūkio praktiką bei kviečia ūkininkus naudoti mažiau trąšų. Praėjusiais metais atnaujinti „Vilniaus vandenų” nuotekų valymo įrenginiai, kuriuose išvaloma apie 25 proc. visų Lietuvos nuotekų: valymo metu filtruojamos 12 kartų už žmogaus plauką mažesnės dalelės ir mikroplastikai. Taip pat imtasi priemonių ir į jūras patenkančio plastiko kiekiui mažinti. Įdiegus gėrimų butelių užstato sistemą, į pardavimo vietas grąžinama daugiau nei 90 proc. pakuočių ir taip mažinama aplinkos tarša. Be to, uždrausta tiekti Lietuvos rinkai vienkartinius plastikinius šiaudelius, įrankius, lėkštes, nes šie gaminiai buvo tarp dažniausiai randamų šiukšlių Europos paplūdimiuose.

 Situacija tiek vandenynuose, tiek Baltijos jūroje nėra gera. Todėl, anot viceministro, privalome imtis visų nuo mūsų priklausančių priemonių taršai mažinti ir siekti, kad visose šalyse tos priemonės būtų įgyvendinamos. Bendradarbiaudami su tarptautine bendruomene turime telkti pastangas, valią, finansus, mokslą, visuomenę vandenynų apsaugai.

 Lietuva pasisako už greitą tarptautinio susitarimo dėl plastiko taršos parengimą, nes tai yra labai svarbus žingsnis saugant vandenynus. Mažinamas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir stiprinamos pakrančių bendruomenės, kad jos nepatirtų didelių vandens lygio kilimo pasekmių, būtų apsaugotos nuo jūros rūgštėjimo, kuris kelia tiesioginę grėsmę jūrų gyvūnijai ir maisto saugumui. Lietuvos mokslininkai taip pat prisideda prie geriausių ir efektyviausių sprendimų paieškos.  

Valstybės ketina pasirašyti politinę deklaraciją

Penktadienį JT konferencijos dalyviai ketina priimti politinę deklaraciją dėl vandenynų apsaugos.  Ji kartu su valstybių savanoriškų įsipareigojimų sąrašu bus vadinama „Nicos vandenynų veiksmų planu“. Joje pabrėžiamas skubus poreikis saugoti ir tvariai naudoti vandenynus, kovoti su klimato krize, biologinės įvairovės nykimu ir jūrų tarša. Valstybės ketina įsipareigoti iki 2030 m. efektyviai saugoti bent 30 proc. jūrų ir pakrančių teritorijų bei mažinti plastiko taršą. Taip pat raginama stiprinti tvarią žvejybą, remti besivystančias šalis ir skatinti mokslu grįstą vandenynų valdymą. Atkreipiamas dėmesys į Biologinės įvairovės konvencijos ir Kunmingo-Monrealio pasaulinės biologinės įvairovės strategijos veiksmingo įgyvendinimo svarbą. Dokumente patvirtinamas įsipareigojimas gerokai sumažinti jūrų taršą ir ją kontroliuoti, spręsti taršos iš laivų problemą.

2015 m Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė sprendimą surengti Vandenynų konferenciją, skirtą sukurti ir remti 14-ojo Darnaus vystymosi tikslo (Gyvybė vandenyse) įgyvendinimo sistemą, kurioje akcentuojamas suinteresuotųjų šalių įsitraukimas ir bendradarbiavimas. Vandenynų konferencija siekia panaudoti jau esamas sėkmingas priemones ir stiprinti bendradarbiavimą tarp suinteresuotųjų šalių. Ji kviečia vyriausybes, privatų sektorių ir visuomenę imtis veiksmų šiam tikslui įgyvendinti. Pirmoji Vandenynų konferencija vyko 2017 m. Niujorke, antroji – 2022 m. Lisabonoje.