Spaudos centras
Spaudos centras
Birželio 5 d. vykusioje DigiGreen 2025 konferencijoje buvo pristatyta 2024 m. Lietuvos švariųjų technologijų sektoriaus apžvalga, atskleidžianti spartų ekosistemos augimą, augančias investicijas ir vis stiprėjantį šalies vaidmenį Europos žaliosios transformacijos kontekste.
Ataskaita rodo, kad švariųjų technologijų sektorius Lietuvoje ne tik augo kiekybiškai, bet ir įgavo strateginę reikšmę šalies ekonomikai bei energetiniam atsparumui. 2024 m. Lietuvos švariųjų technologijų sektorius tapo vienu iš pagrindinių inovatyvios ekonomikos variklių. Ekosistema, jungianti daugiau nei 170 aktyvių įmonių, iš kurių net 74 yra startuoliai, o 22 augančių verslų (“scaleup”), nebepriklauso vien tik aplinkosaugos naratyvui. Tai - brandi ir ekonomiškai svarbi Lietuvos pramonės dalis, apimanti energetiką, transportą, žemės ūkį, medžiagas, atliekų tvarkymą bei kitus susijusius sektorius.
„2024 metai dar kartą įrodo, kad cleantech sektorius nebėra nišinis – tai tampa centrine Lietuvos inovacijų ir ekonomikos strategijos ašimi. Mūsų įmonės ne tik sprendžia klimato kaitos iššūkius, bet ir stiprina pramonę, kuria aukštos vertės darbo vietas bei didina atsparumą nestabiliais laikais. Šių metų pažanga rodo, kad Lietuva yra pasirengusi ne tik dalyvauti, bet ir lyderiauti Europos žaliojoje transformacijoje“, – sako Laima Balčiūnė, Saulėtekio Tech Parko vadovė ir Cleantech Lithuania įkūrėja.
Svarbiausia 2024 m. tendencija – augimas, vykstantis kartu su sektoriaus diversifikacija. Nors energetikos sektorius ir toliau užima lyderio poziciją (85+ įmonės), didėjantis kapitalas ir technologinė plėtra pastebimi ir atliekų tvarkymo, transporto, žedinės ekonomikos bei medžiagų srityse. Iš viso 2024 m. į sektorių buvo investuota 140,5 mln. EUR, iš kurių 107,4 mln. EUR buvo viešosios lėšos, o dar 33,1 mln. EUR atkeliavo iš privačių investuotojų. Tarp ryškiausių sandorių - Green Genius (100 mln. EUR EBRD investicija ) ir Ovoko (20 mln. EUR investicija), rodančių vis didėjantį pasitikėjimą Lietuvos įmonių potencialu tapti regioniniais lyderiais.
Investicijų augimą lydi darbo rinkos stiprėjimas. Cleantech sektoriuje dirba apie 8 000 darbuotojų - tai 5,6 % daugiau nei 2023 m. Vidutinis bruto atlyginimas išaugo iki 3 193 EUR per mėnesį - tai 44 % daugiau nei šalies vidurkis, o Vilniuje jis siekia net 3 678 EUR. Toks atlyginimų augimas rodo augančią paklausą kvalifikuotiems specialistams. Šis darbo jėgos poreikis glaudžiai susijęs su didėjančiu sektoriaus ekonominiu svoriu: vien 2023 m. apyvarta viršijo 3,05 mlrd. EUR, o sumokėtų mokesčių suma siekė 482,7 mln. EUR – tai sudaro ne mažiau kaip 3 % visų nacionalinių pajamų.
Sektoriniai duomenys rodo kokybinį augimą. Energetikoje atlyginimai siekia 3 422 EUR, o įmonių skaičius ir toliau auga. Dar įspūdingesnis proveržis stebimas išteklių ir aplinkos sektoriuje, kur mokesčių suma padvigubėjo nuo 11,2 iki 23,7 mln. EUR. Transporto ir logistikos sektorius, turėdamas 21 įmonę ir 5,3 mln. EUR investicijų, tampa svarbiu elementu kovoje su emisijomis, ypač miestų mobilumo srityje. Nors agromaisto ir žaliųjų medžiagų sektoriai yra dar mažesni pagal bendrai sugeneruojamą vertę, juose formuojasi naujos kartos technologiniai sprendimai, svarbūs visai ES.
Geografiškai sektorius koncentruotas Vilniuje - 55 % visų įmonių, o Kaunas užima 22,5 % rinkos. Startuoliai ir sparčiai augančios įmonės (scale-up) samdo apie 3 600 žmonių. Be to, Cleantech išlieka vienu patraukliausių sektorių investuotojams – 2024 m. jam teko 25,9 % visų investicijų į Lietuvos startuolius.
Visa tai rodo sisteminį ekosistemos augimą ir jos brandą. Lietuva jau įsitraukė į Europos žaliąjį kursą kaip aktyvi veikėja. Tai liudija ne tik rekordinės institucinių investicijų sumos – €233 mln. iš EBRD (95 % skirti žaliems projektams) ir €449 mln. iš Europos investicijų banko (EIB), – bet ir tai, ką šios lėšos iš tikrųjų įgalina.
Už šių skaičių slypi reikšmingas poveikis dekarbonizacijai. EBRD investavo €100 mln. į Green Genius, remdama bendrovės plėtrą Baltijos regione ir naujų atsinaujinančios energetikos pajėgumų kūrimą. Taip pat, EBRD skyrė €40 mln. Vilniaus viešajam transportui, siekiant įsigyti 73 elektrinius troleibusus ir 85 elektrinius autobusus – tai svarbus žingsnis švaresnio miesto transporto link. €25 mln. buvo skirta Šiaulių banko energinio efektyvumo fondui, finansuojančiam daugiabučių modernizaciją ir Vilniaus pastatų fondo dekarbonizaciją. Kitas pavyzdys – EBRD investicija į EV įkrovimo stotelių operatorių Eldrive, kurios dėka Panevėžyje atidarytas pirmasis tokio tipo elektromobilių parkas Lietuvoje.
Tuo tarpu EIB paskolos leido judėti link energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo. €105 mln. buvo skirta Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtrai – tai viena didžiausių energijos kaupimo infrastruktūros iniciatyvų Europoje, kuri padės Lietuvai siekti 100 % atsinaujinančios energijos tikslų iki 2030 m. €100 mln. paskola nacionaliniam geležinkelių vežėjui LTG Link leis pakeisti trečdalį traukinių parko elektriniais ir baterijomis varomais traukiniais, taip mažinant CO2 emisijas ir trumpinant kelionės laiką. Pasirašyta €35 mln. paskola bendrovei Kauno energija, siekiant atnaujinti miesto šilumos tiekimo sistemą, įdiegti šilumos saugojimo talpas ir integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius.
Šios investicijos ne tik atspindi finansinį mastą, bet ir generuoja realų poveikį – nuo švaresnės energetikos iki efektyvesnių transporto sprendimų bei renovuotų pastatų. Jos transformuoja Lietuvos miestus, stiprina energetinę nepriklausomybę ir spartina perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos.
Judėdama link 2050 m. klimato neutralumo tikslo, Lietuva jau turi tvirtą pagrindą ir visus instrumentus tapti ne tik regionine lydere, bet ir regiono švariųjų technologijų inovacijų centru - sektoriaus, kuris formuoja ne tik technologinę, bet ir strateginę ateitį.
Svarbiausios 2024 m. įžvalgos, visą ataskaitą galite rasti čia.
