Lietuvos darbo rinkos prognozės 2033 metams kvalifikacijos ir sektorių lygmenyse

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė

Senstanti visuomenė ir mažėjantis gimstamumas – tai vieni didžiausių iššūkių Lietuvos darbo rinkoje. Šie faktoriai jau dabar neabejotinai neigiamai veikia mūsų šalies darbo rinką ir turės įtakos ateityje. Remiantis Vyriausybės strategijos analizės centro ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pažvelkime, kaip Lietuvos darbo rinka galimai atrodys 2033 metais.

Daugiau darbo vietų – vadovams ir specialistams

Prognozuojama, kad 2033 m. samdomų darbuotojų darbo vietų skaičius Lietuvoje sieks 1,24 milijono – 6 procentais mažiau nei 2023 m. Tarp pagrindinių to priežasčių galėtų būti minėti iššūkiai – senstanti visuomenė ir mažėjantis gimstamumas. 2024 m. pradžioje Lietuvoje 20,3 proc. nuolatinių gyventojų buvo pagyvenusio amžiaus (65 metų ir vyresni). Numatoma, kad 2030-aisiais nuolatinių pagyvenusių asmenų skaičius Lietuvoje galimai sudarys 23,6 proc., o 2050 m. – jau 30,8 proc.

Šie skaičiai akivaizdžiai pagrindžia senėjančios visuomenės faktą. Kita priežastis, kuri neabejotinai paveiks darbo rinką, ypač darbo vietų skaičių, tai dirbtinio intelekto panaudojimo galimybės, kurios gali pakoreguoti nusistovėjusią darbinę praktiką, įskaitant ir reikalingų darbuotojų skaičių atitinkamoms darbinėms funkcijoms atlikti. Manytina, kad vienos darbinės pozicijos gali transformuotis, virsti kitomis, o dalis jų gali būti pakeistos dirbtinio intelekto funkcionalumu.

2023 m. Lietuvoje darbo vietų struktūros pasiskirstymas pagal kvalifikacijos lygmenį atrodė taip: 44,6 proc. sudarė vadovai, specialistai, technikai ir jaunesnieji specialistai; 44,4 proc. – tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai, kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai, kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai; 11 proc. – pagalbiniai (nekvalifikuoti) darbininkai.

Prognozuojama, kad 2033 metais 1,5 procentiniais punktais padidės vadovų, specialistų, technikų ir jaunesniųjų specialistų kategorija (46,1 proc.), 1,1 procentiniais punktais sumažės tarnautojų, paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų, kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojų, kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų, įrenginių ir mašinų operatorių ir surinkėjų dalis (43,3 proc.) ir 0,4 procentiniais punktais sumažės pagalbinių (nekvalifikuotų) darbininkų dalis (10,6 proc.). Vadinasi, numatoma, kad ateityje Lietuvos darbo rinkoje turėtų būti sąlyginai didesnis aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų poreikis. 

Tarp paklausiausių ateityje – informacijos ir ryšių, administravimo, aptarnavimo specialistai

Analizuojant darbo vietas Lietuvoje pagal sektorius, 2023 metais didžiausiu skaičiumi išsiskyrė apdirbamosios gamybos (200,3 tūkst.), prekybos; variklinių transporto priemonių remonto (195,6 tūkst.), transporto ir saugojimo (155,8 tūkst.) sektoriai. Sąlyginai mažiausiai darbo vietų užfiksuota kasybos ir karjerų eksploatavimo (2,5 tūkst.), elektros, dujų, garo tiekimo, oro kondicionavimo (10,3 tūkst.), nekilnojamojo turto operacijų (12,1 tūkst.) sektoriuose.

Prognozuojama, kad 2033 m. ypač išaugs šių darbo vietų skaičius, lyginant su 2023 m.: informacijos ir ryšių (35 proc.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (25 proc.), transporto ir saugojimo (15 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (15 proc.) sektoriuose. Kita vertus, numatoma, kad per dešimtmetį reikšmingai sumažės darbo vietų šiuose sektoriuose: žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (-45 proc.), apdirbamoji gamyba (-25 proc.), prekyba; variklinių transporto priemonių remontas (-23 proc.). Vadinasi, Lietuvoje paklausiausios profesijos, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikį, 2033 metais turėtų būti informacijos ir ryšių, administracinės ir aptarnavimo veiklos, transporto ir saugojimo veiklos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos specialistai bei šių sričių profesionalai.

Profesinio išsilavinimo patrauklumas augs, bet absolventų ir darbo vietų bus mažiau

Darbuotojų pasiūlos lygmenyje prognozuojama, kad Lietuvoje absolventų šiek tiek sumažės – jų bus beveik 18 tūkstančių, tai yra, vienu procentu mažiau nei 2023-aisiais. Žiūrint į kvalifikacijas, sąlyginai turėtų padaugėti absolventų, kurie bus įgiję profesinį išsilavinimą (1 procentiniu punktu: nuo 33,5 iki 34,5 proc.). Ir atitinkamai 1 procentiniu punktu sumažės absolventų su aukštuoju išsilavinimu (nuo 66,5 iki 65,5 proc.). 2023 m. dominavo absolventai, kurių švietimo sritis – inžinerija ir inžinerinės profesijos (3026 asmenys), verslas ir administravimas (2857 asmenys) ir sveikatos priežiūra (2239 asmenys).

Galiausiai, bendrąja prasme, prognozuojama, kad 2033 m. darbo pasiūla Lietuvoje susitrauks 9 procentais, lyginant su 2023 m., ir bus lygi 1,34 milijono asmenų. Tokio pobūdžio tendencija gali būti paaiškinama natūraliais Lietuvoje vykstančiais demografiniais pokyčiais – senstančia visuomene ir sąlyginai mažėjančiu gimstamumu.

Taigi ateityje Lietuvos darbo rinkoje turėtų būti ypač paklausūs dirbantieji informacijos ir ryšių, administracinės ir aptarnavimo veiklos, transporto ir saugojimo, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos srityse.