Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė: „Iššūkių mūsų sektoriuje netrūksta“

Lietuvos daržovių augintojų asociacijai (LDAA) jau kurį laiką vadovauja nauja direktorė Indrė Lukoševičienė, pakeitusi ilgametę organizacijos vadovę Zofiją Cironkienę. Dabartinei direktorei tenka spręsti tiek naujas, tiek jau įsisenėjusias sektoriaus problemas.

Padėjo apsiprasti

I. Lukoševičienė LDAA direktore tapo 2023 m. vasarį. Tuomet ji greičiausiai net nenumanė, kad naujos pareigos pareikalaus tiek jėgų. Praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams direktorė pripažįsta, kad šis darbas yra gana sunkus, varginantis, pilnas įtampos ir streso. Jį dirbti galėtų tikrai ne kiekvienas. Laimei, I. Lukoševičienei labai padeda buvusi LDAA direktorė, kuri vis dar eina ekspertės pareigas.

„Ji gana dažnai mane pamoko, pataria, motyvuoja. Turėdama daugiau patirties ji net kartais su manimi vyksta į tam tikrus susitikimus, padeda spręsti tam tikras problemas“, – gražių žodžių savo pirmtakei Z. Cironkienei negailėjo I. Lukoševičienė.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų nare esanti LDAA vienija apie 130 ūkininkų, kurie gyvena kone visoje Lietuvoje. Asociacijos internetiniame puslapyje nesunkiai galima surasti jų visų kontaktus, pamatyti, kokias daržoves jie augina, kokius sertifikatus – „Ekoagros“, „Global GAP“, „NKP kokybės“ ar „NKP Nacionalinės kokybės“ – turi.

„Daugiausiai tarp savo narių turime tradicinių daržovių, tokių, kaip bulvės, morkos ar svogūnai, augintojų. Didžioji dalis neapsiriboja viena rūšimi, o augina gana platų asortimentą. Manau, kad daržovių auginimas – perspektyvi verslo šaka. Tik čia reikia daug rankų darbo, investicijų, laiko ir žinių. Neužtenka vien pasėti ir žiūrėti, kaip auga. Reikia žinoti, kaip augalus prižiūrėti, kada ir kokius naudoti jų apsaugos produktus. Juk keičiasi klimatas, atsiranda naujų, dar nežinomų kenkėjų. Reikia prie viso to prisitaikyti ir išmokti su tuo kovoti. Iššūkių mūsų sektoriuje tikrai netrūksta“, – sakė pašnekovė.

Anot jos, daržininkai privalo suvokti, jog jų pasirinktas kelias nebus lengvas. Pavyzdžiui, yra žinomas ne vienas atvejis, kai jaunieji ūkininkai susigundė gana aukštomis česnakų kainomis, tačiau pamatę, kiek prie jų priežiūros reikia rankų darbo, galiausiai atsisakė juos auginti.

Kartais nelengva būna ir užaugintos produkcijos realizacija, tačiau, anot LDAA direktorės, tie, kurie dirba tvarkingai bei kokybiškai, su realizacija neturi didelių problemų ir daržoves realizuoja turguose, bendradarbiaudami su perpardavinėtojais ar tiesiogiai su prekybos centrais.

Įsisenėjusios problemos

Tapusi LDAA direktore I. Lukoševičienė yra priversta nuolat varstyti Aplinkos ar Žemės ūkio ministerijų, taip pat Aplinkos apsaugos agentūros duris. To priežastis – noras iškovoti šalies daržininkams palankesnes sąlygas. Kasmet atsiranda vis naujų problemų, tačiau netrūksta ir įsisenėjusių, kurių išspręsti nepavyksta metai iš metų. Viena iš tokių – reikalavimai augalų apsaugos produktams.

Mūsų šalyje, kaip ir Danijoje, jiems taikomi griežtesni nacionaliniai reikalavimai. Kitaip tariant, kitose ES šalyse į viską žiūrima ne taip griežtai.

„Įmonės kartais mūsų šalyje net neregistruoja tam tikrų produktų, nes juose leidžiamos per mažos kai kurių elementų normos ir jie paprasčiausiai tampa neveiksmingi, kovojant su įvairiomis ligomis ar kenkėjais. Dėl šios priežasties mūsų daržovių augintojai negali būti konkurencingi bei užtikrinti gero ir kokybiško derliaus. Mūsų asociacija siekia, kad nacionaliniai vertinimo kriterijai būtų panaikinti. Panašu, kad šioje vietoje greitai gali būti proveržis. Mus palaiko Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas bei viceministras Andrius Palionis. Esame jau sutarę, kad geologijos tarnyba atliks gruntinių vandenų, dėl kurių ir buvo įvesti nacionaliniai kriterijai, tyrimus, vykdys monitoringą ir jei viskas bus gerai, gal jau net ketvirtą šių metų ketvirtį tie nacionaliniai reikalavimai bus panaikinti“, – vylėsi pašnekovė.

Bėdos dėl laistymo

Dar viena įsisenėjusi problema, su kuria kovoja LDAA – augalų laistymas iš paviršinių vandens telkinių. Pagal ES reikalavimus, Lietuva privalo žinoti, kiek yra ūkininkų, naudojančių vandenį iš paviršinių telkinių. Dėl šios priežasties buvo įvestas paviršinių vandens telkinių registras. Ūkininkai neprieštarauja prisiregistruoti ir mokėti tam tikrą pinigų sumą už sunaudojamą vandenį, tačiau jų netenkina šiuo metu taikomas 10 kubinių metrų per parą vandens naudojimo apribojimas. Tokio kiekio vandens neužtenka ko gero nė vienam šalies daržininkui.

Jei ūkininkai nori naudoti didesnį kiekį vandens, jie privalo atlikti poveikio aplinkai vertinimo analizę. Šiuo atveju susiduriama net su keliomis kliūtimis: visų pirma, beveik nėra įmonių, kurios ją atlieka, o tos, kurios tai daro, dažnai naudojasi savo padėtimi ir už paslaugą užsiprašo didžiulių sumų.

„Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje yra paskelbtas įmonių, atliekančių šią analizę, sąrašas. Vienas mūsų asociacijos narys nepatingėjo ir paskambino gal 20 iš jų. Nė viena iki tol nebuvo dariusi tokios analizės ir nenorėjo bendradarbiauti su ūkininkais, nes paprasčiausiai nežinojo, kokiais principais reikėtų tą poveikio analizę atlikti“, – pasakojo I. Lukoševičienė.

Ji augalų laistymo klausimais nuolat bendrauja su Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros atstovais. Šiokių tokių prošvaisčių lyg ir jau yra. Atrodo, kad ketinama 10 kubinių metrų sunaudojamo vandens limitą padidinti iki 50 kubinių metrų. Tiesa, to vis tiek bus maža. Reikėtų šį kiekį padidinti dar bent 4-5 kartus. Bet ir tai padėtų tik smulkiesiems daržininkams.

„Kartais atrodo, kad valdininkai ūkininkus laiko neišmanėliais ar neatsakingais asmenimis. Mes suprantame paviršinių vandens telkinių svarbą, žinome, kad yra tam tikros ribos, pavyzdžiui, sausra, kuomet iš upių ar ežerų negalima naudoti vandens. Mes to ir nedarome“, – pabrėžė LDAA direktorė.

Kaip dar vieną teigiamą poslinkį ji įvardijo pasiektą susitarimą, kad aplinkos poveikio vertinimo analizė toje pačioje paviršinių vandens telkinių zonoje būtų atlikta tik iš dviejų taškų – aukščiausio ir žemiausio.

„Anksčiau buvo reikalaujama poveikio analizę atlikti tiek kartų, iš kelių taškų imamas vanduo. Tarkime, jei dviejų kilometrų tos pačios upės atkarpoje vanduo būdavo imamas penkiose vietose, reikėdavo atlikti penkias poveikio analizes. Kiekviena iš jų kainuoja mažiausiai po 2 tūkstančius eurų! Dabar šiuo atveju užteks dviejų analizių“, – pasiektu laimėjimu džiaugėsi I. Lukoševičienė.

Kova su moliūgų augintojais

LDAA direktorės darbas dažnai būna ilgas ir nematomas, tačiau jo rezultatus pajunta nemažai ūkininkų. Ne paslaptis, kad kartais pasiektas pergales vėliau pakeičia tam tikri nusivylimai. LDAA visomis išgalėmis kovoja su sofos ūkininkais bei fiktyviais daržovių augintojais, kurie deklaruoja tam tikras kultūras, tačiau iš tikrųjų nekuria jokios prekinės produkcijos. Geriausias to pavyzdys – moliūgų augintojai. Šių daržovių plotai pastaraisiais metais Lietuvoje masiškai auga. Pagrindinės to priežastys – gana neblogos susietosios išmokos ir galimybė pasikelti savo valdos ekonominį dydį. Kurį laiką už moliūgus susietosios išmokos nebuvo mokamos, tačiau nuo praėjusių metų jos vėl grąžintos.

„Dalis ūkininkų augina moliūgus sėklai, iš kurių spaudžia aliejų. Bet jie pačių daržovių neaugina. Jos sutraiškomos dar laukuose. Šie daržininkai gauna tokias pačias išmokas, kaip ir tie, kurie moliūgus ima rankomis, deda juos į dėžes ir gabena į saugyklas. Manau, kad išmokas reikėtų bent jau diferencijuoti. Blogiausia situacija su tais žemdirbiais, kurie tiesiog deklaruoja moliūgus, tačiau juos palieka supūti laukuose arba atiduoda visiems norintiesiems. Taip jie kenkia tiems, kurie išties užsiiminėja moliūgų pardavimu“, – mintimis dalijosi I. Lukoševičienė.

Ji vylėsi, kad ateityje jos ir kolegų pastangos bus įvertintos, o kovos už ūkininkų teises duos apčiuopiamų rezultatų. LDAA vadovė teigė besitikinti, jog valdininkai supras, jog reikia padėti ūkininkams, o ne apsunkinti jų kasdienybę.

„Ūkininkai puikiai supranta, kad negalima nualinti žemės, kad reikia ją mylėti. Jiems tereikia suteikti daugiau įrankių ir laisvės, kad galėtų dirbti tai, ką geriausiai moka. Tikiuosi, jog tai – neliks tik tušti pasvarstymai. Kartais norėtųsi sau palinkėti kantrybės, pozityvumo ir neišklysti iš pradėto eiti kelio. Tuo tarpu ūkininkams belieka palinkėti atviriau kalbėtis vieni su kitais ir nebijoti viešinti savo problemas. Jas įveikti galime tik dirbdami kartu“, – pabrėžė pašnekovė.

Tarptautiniai santykiai

Tarp daugybės kasdieninių problemų ir iššūkių LDAA nariai suranda ir pozityvių dalykų. Štai kasmet organizacijos atstovai dalyvauja Vokietijos sostinėje Berlyne vykstančioje tarptautinėje daržovių ir vaisių augintojų parodoje „Fruit Logistika“, kurioje pristato Lietuvos augintojus bei jų produkciją.

„Mūsų daržininkai gerai žinomi visoje Europoje. Mūsų užauginta produkcija išties labai vertinama, jos nori ne tik ES šalys, bet ir Didžioji Britanija, Turkija ar Egiptas. Aišku, dėl transportavimo niuansų mes negalime, garantuoti, kad Egiptą pasieks kokybiškos lietuviškos daržovės, todėl dažniausiai mūsų ūkininkai bendradarbiauja su ES šalimis“, – sakė LDAA vadovė.

Minėtoje parodoje lietuviai daržininkai ne tik pristato savo auginamą produkciją, bet ir patys domisi naujausiomis technologijomis, užmezga kontaktus dėl įvairios technikos ar įrenginių įsigijimo, kitų bendradarbiavimo galimybių.

„Šiuolaikinius žemdirbius ypač domina skaitmeninės technologijos. Kasmet vis opesne tampa ūkio darbuotojų problema. Senieji daržininkai pamažu traukiasi, o jaunimas žemės ūkį renkasi nenoriai. Dėl to ateityje išliks tik skaitmenizuoti ūkiai, naudojantys naujausias bei našiausias technologijas“, – prognozavo pašnekovė.