Lietuvos eglynų apsauga: rengiamasi 2025 metų grėsmėms

Antradienį Koordinacinė taryba, sprendžianti miško sanitarinės apsaugos klausimus, aptarė žievėgraužio tipografo masinio plitimo židinių valdymo strategiją 2025 metams. Posėdis vyko Valstybinių miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje – būtent čia šiais metais fiksuoti didžiausi žievėgraužio tipografo padarytos žalos mastai Lietuvoje, siekiantys daugiau nei 120 tūkst. kubinių metrų pažeistų medynų. Susitikimo metu apžiūrėti probleminiai žievėgraužio tipografo židiniai, Valstybinės miškų tarnybos įrengtos eglių sveikatingumo stebėjimo vietos bei kiti svarbūs objektai.

Stebint didėjančią žievėgraužio tipografo populiaciją ir prognozuojant, kad 2025 metais šio kenkėjo daroma žala šalies eglynams vėl gali pasiekti kritinį lygį, nuspręsta iš anksto derinti prevencinius veiksmus.

Koordinacinės tarybos posėdyje nutarta tikslinti miško pažeidimų, sukeltų abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų, apskaitos tikslumą bei keisti žievėgraužio tipografo pažeistų medynų skaičiavimo metodiką, tikintis anksčiau nustatyti potencialius žalos židinius ir savivaldybes, kur reikalinga skelbti stichinę nelaimę.

Siekiant efektyviau valdyti žievėgraužio tipografo židinius, taryba siūlo Aplinkos ministerijai mažinti minimalų pagrindinių kirtimų amžių ūkinių miškų eglynuose, stiprinti miškų apsaugos kontrolę ir griežtinti atsakomybę už miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimus.

Be to, nuspręsta nuo šių metų gruodžio 31 d. siūlyti atšaukti miškų stichinės nelaimės būklę Kazlų Rūdos, Rokiškio r., Trakų r., Šalčininkų r. ir Vilniaus r. savivaldybėse, nes  žievėgraužis tipografas nedaro žalos šaltuoju metų laiku ir dėl to neatsiranda naujų pažeidimo židinių, o nesutvarkytų stichinės nelaimės padarinių yra žymiai mažiau už ribinį kiekį.

Artimiausiu metu Koordinacinės tarybos miško sanitarinės apsaugos klausimais pateikti siūlymai bus apsvarstyti Aplinkos ministerijoje.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, šiemet miškuose užfiksuota apie 700 tūkst. kubinių metrų žievėgraužio pažeistų medynų, o 2022–2024 m. šis skaičius viršijo 2,5 mln. kubinių metrų. Palyginti su praėjusiais metais, šią vasarą šių kenkėjų populiacija išaugo 40 proc. Be to, daugybė žievėgraužių liko žiemoti po apniktų eglių žieve, kur jie išgyvens iki pavasario. Dėl šių priežasčių prognozuojama, kad 2025 m. žievėgraužio tipografo plitimas vėl pasieks kritinį lygį, todėl būtina aktyviai ruoštis prevencinėms priemonėms.

 Pagrindinis Koordinacinės tarybos, kurią sudarė aplinkos ministras, tikslas – teikti rekomendacijas dėl Lietuvos miškų sanitarinės būklės gerinimo ir priemonių, skirtų kovai su miško ligomis ir kenkėjais, įgyvendinimo. Taryba kasmet rengia posėdžius, kuriuose aptariami aktualiausi miško sanitarinės apsaugos klausimai.