Lietuvos gyventojai grynaisiais ir indėliais turi apie 31 mlrd. eurų – 2021–2025 m. infliacija sumažino be palūkanų laikytų pinigų perkamąją galią

Lietuvos gyventojai grynaisiais ir indėliais turi apie 31 mlrd. eurų (Lietuvos bankas, namų ūkių finansinės sąskaitos, 2025 m. III ketv.). investuotojui.lt skaičiavimas pagal Eurostato duomenis rodo, ką su tokiomis lėšomis padarė infliacija: per 2021–2025 m. kainos pakilo apie 41 proc. ir žemyn nebegrįžo, todėl be palūkanų laikytų pinigų perkamoji galia sumažėjo apie 29 proc. Hipotetiškai tai būtų apie 3 100 eurų vienam gyventojui (aritmetinis vidurkis, ne faktinė kiekvieno netektis).

Konkrečiai: be palūkanų laikytų 10 000 eurų perkamoji galia sumažėjo iki maždaug 7 090 eurų – prarasta apie 2 910 eurų perkamosios galios; 50 000 eurų atveju prarasta apie 14 550 eurų. Dalis pinigų terminuotuosiuose indėliuose palūkanų uždirbo, tad šiai daliai realus nuostolis mažesnis; labiausiai nuvertėjo grynieji ir einamųjų sąskaitų likučiai.

Mažėjanti infliacija nereiškia, kad kainos grįžta

Smarkiausiai kainos šoktelėjo 2022-aisiais, kai metinė infliacija siekė 18,9 proc. – tai buvo antras pagal dydį rodiklis ES po Estijos (Eurostatas). 2024 m. augimas atvėso iki 0,9 proc., tačiau pasiektas kainų lygis liko: indeksas (2020 = 100) pakilo iki 141,0. 2026 m. gegužę metinė infliacija vėl pakilo iki 5,5 proc. – aukščiausio lygio nuo 2023-iųjų (Valstybės duomenų agentūra).

Palūkanos vėlavo

2021 m. pabaigoje vidutinės naujų terminuotųjų indėlių palūkanos siekė vos 0,03 proc.; pastebimas (apie 3 proc.) lygis bankuose atsirado tik 2023-iaisiais – jau praėjus didžiausiai kainų bangai. Ekonomistai tokį santykį vadina realia grąža: kai infliacija didesnė už palūkanas, pinigų vertė realiai mažėja, net jei suma sąskaitoje nesikeičia.

„Kalbame ne apie abstrakciją: grynaisiais ir indėliais laikoma apie 31 mlrd. eurų, ir didžiąją 2022-ųjų brangimo bangą šie pinigai pasitiko beveik be palūkanų. Mažėjanti infliacija to neatitaiso – ji tik sulėtina kainų kilimą, o prarasta perkamoji galia lieka prarasta", – sako Redas Klerauskas, investuotojui.lt vyriausiasis redaktorius.

Kaip pasitikrinti savo atvejį

Visas tyrimas, grafikai ir metodika:https://investuotojui.lt/tyrimai/infliacija-santaupos-2021-2025/
Infliacijos skaičiuoklė (įveskite sumą, laikotarpį ir infliacijos prielaidą):https://investuotojui.lt/irankiai/infliacijos-skaiciuokle/

Grafikai (6 vnt.) ir duomenys (CSV) laisvai naudojami nurodžius šaltinį – investuotojui.lt.

Metodika

Kumuliatyvus 2021–2025 m. kainų pokytis (apie 41,0 proc.) apskaičiuotas sudauginus Eurostato SVKI (prc_hicp_aind) metinius vidurkius: 2021 (4,6 proc.), 2022 (18,9 proc.), 2023 (8,7 proc.), 2024 (0,9 proc.), 2025 (3,4 proc.). Perkamosios galios netektis = 1 − 1/1,410 ≈ 29 proc.; palyginimas atliktas pagal metinius vidurkius: 2025 m. vidutinis kainų lygis lyginamas su 2020 m. vidurkiu. 2026 m. kainų augimas į skaičiavimus neįtrauktas. Nacionalinė suma – Lietuvos banko namų ūkių finansinių sąskaitų eilutė „grynieji pinigai ir indėliai" (2025 m. III ketv.): 31,19 mlrd. eurų (grynieji 4,26 mlrd., pervedamieji indėliai 15,93 mlrd., kiti indėliai 11,00 mlrd.). Vidurkis vienam gyventojui apskaičiuotas dalijant iš gyventojų skaičiaus (apie 2,89 mln., VDA); tai aritmetinis vidurkis, ne tipinė suma. Naujausias mėnesio rodiklis (2026 m. gegužė, 5,5 proc.) – VDA. Daroma prielaida, kad suma laikoma be palūkanų. Iliustracija, ne individualus finansinis patarimas.

Apie investuotojui.lt

investuotojui.lt – redakciškai nepriklausomas finansinio švietimo portalas, leidžiamas MB „NM Media" (kodas 307668343). Remiasi viešais pirminiais šaltiniais (Eurostatas, Lietuvos bankas, VMI) ir aiškiai juos pateikia. Vyriausiasis redaktorius – Redas Klerauskas.

Kontaktai žiniasklaidai

Redas Klerauskas, vyriausiasis redaktorius. Tel. +370 662 02297. El. paštas:[email protected]