Lietuvos idžiagirės

Lietuvos kraštovaizdį su dominuojančių žemės ūkio naudmenų fone išsimėčiusiais įvairaus dydžio miškų masyvais, hidrografiniu tinklu ir urbanistine infrastruktūra lėmė daugelis gamtinių ir antropogeninių veiksnių. Jie dabartinės Lietuvos teritorijoje jau istoriniais laikais suformavo Dainavos, Gaižiūnų-Rumšiškių, Kapčiamiesčio, Karšuvos, Kazlų Rūdos, Labanoro-Pabradės, Lavoriškių-Nemenčinės ir Rūdninkų didžiagires – aštuonis didžiausius Lietuvos miškų masyvus, kurie sudaro beveik ketvirtadalį visų Lietuvos miškų. Šioje studijoje pristatomos Lietuvos didžiagirės, jų susiformavimo istorija, dabarties charakteristikos bei galimos ateities raidos kryptys. 

Studijos tikslas – šių didžiagirių formavimosi analizė, jų kaitos dėsningumų ir parametrų per galimai ilgesnį istorinį laikotarpį nustatymas. Rėmėmės senais archyviniais duomenimis, matavimais ir kartografine medžiaga, pradedant iliustraciniais planais, topografiniais žemėlapiais ir baigiant miškotvarkos inventorizacijų duomenimis, šiuolaikiniais aerofotografavimo bei kosminiais metodais gauta informacija ir miškų statistika. Didžiagirių užimamą plotą pažymėjome aiškia riba, dažniausiai sutampančia su stabiliais laiko prasme gamtiniais objektais bei fiksavome ją duomenų bazėje skaitmeniniu pavidalu. Taip pat panaudojome įvairių autorių apžvalgines, enciklopedines ir mokslines publikacijas, skirtas šių miškų masyvų istorijai aprašyti. Surinkome ir nemažai su miškais sietinos kraštotyrinio pobūdžio medžiagos didžiausiam Lietuvos miškų masyvui – Dainavos didžiagirei.

Leidinyje pateikiami maksimaliai apibendrinti, kiek įmanoma išsamesni duomenys apie visų didžiagirių svarbiausių struktūrinių parametrų kaitą nuo tarpukario iki 2022 m. Ankstesnių laikotarpių būklė, stingant konkrečių žinomo tikslumo duomenų, charakterizuojama tendencijų aprašais, santykiniais ar daliniais dydžiais. Viliamės, kad ji bus naudinga bei įdomi ir plačiajai visuomenei, kuriai ypač svarbus miškas. 

Be to,  pridedamas ir aplankas su visų 8 didžiagirių dabartiniais detaliais žemėlapiais, sudarytais naudojant Lietuvos miškų kadastro duomenų bazes, paskutinių metų miškų inventorizacijų duomenis, saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo, turizmo ir kitų objektų registrus. Jie skirti tiek plačiajai visuomenei, mėgstančiai rekreacines ar pažintines keliones po miškus bei ieškantiems artimiausių ar patogiausių miško gėrybių (uogų, grybų, riešutų) radimviečių, tiek išrankesniems miškų lankytojams, giliau besidomintiems miškų gamtinėmis bei kultūrinėmis vertybėmis, ar turintiems specialių pažintinių tikslų.     Kiekviena didžiagirė – su daugybe savitumų, ypatingų istorijos momentų, skirtingų išorinio grožio ir vidinių paslapčių elementų, kurie ne tik ženkliai kito praeityje, bet tebesikeičia ir dabar – dėl gamtos bei dėl žmogaus poveikio. Šią nuolatinę evoliuciją, jos teigiamas ir neigiamas savybes atskleidžia ne tik leidinio tekstai ir žemėlapiai, bet ir kita gausi iliustracinė medžiaga: senosios nuotraukos, piešiniai, paveikslai bei dabartinė analogiškų vietų antžeminiais ar nuotoliniais metodais užfiksuota būklė.