Lietuvos jaunieji ūkininkai kreipiasi į šalies ir ES institucijas dėl ES ir Mercosur susitarimo

Lapkričio 26 d. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) drauge su Europos jaunųjų ūkininkų taryba (CEJA) išsiuntė kreipimąsi Lietuvos Prezidentui, Lietuvos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui, Lietuvos žemės ūkio ministrui ir Lietuvos žemės ūkio rūmams dėl ES ir Mercosur laisvosios prekybos susitarimo.

„LJŪJS ir CEJA kreipimesi išreiškėme didelį susirūpinimą dėl artėjančio ES ir Mercosur laisvosios prekybos susitarimo patvirtinimo. ES jaunųjų ūkininkų nuomonė vieninga. Esame CEJA nariai, todėl bendradarbiaujame su kitų ES šalių jaunaisiais ūkininkais, dalinamės informacija, diskutuojame apie ateities įžvalgas. ES jaunieji ūkininkai mato ūkininkų įpareigojimo dėl tvarumo reikalavimų problemą. Nepaisant bandymų užtikrinti Mercosur šalių atsakomybę šioje srityje, esamos deklaracijos ir politiniai įsipareigojimai kelia rimtų abejonių dėl jų laikymosi. Daugiau aiškumo ir garantijų būtina tokiose srityse kaip aplinkos ir klimato kaitos valdymas, maisto sauga, produktų atsekamumas ir darbo standartai. Deja, papildomos deklaracijos, pridėtos prie susitarimo, šių abejonių neišsklaido. Todėl CEJA nariai kreipiasi ne tik į savo šalių valdžios institucijas, bet ir į Europos Komisiją su raginimu ryžtingai prieštarauti ES ir Mercosur laisvosios prekybos susitarimo ratifikavimui. Drauge su ES jaunaisiais ūkininkais nepritariame minėtam susitarimui, nes jis yra žalingas daugeliui ūkininkų t.y. konkurencija su Pietų Amerikos šalimis dėl maisto produktų rinkos bus nepakeliama. Pastarųjų šalių ūkiai yra stipriai monopolizuoti ir nekontroliuojami jokiais palankiais gamtai ribojimais kaip yra ES, todėl jų gamybos kaštai yra gerokai mažesni ir jie ganai greitai užvaldys Europos maisto produktų rinką ir taip išstums vietinius ūkininkus. Taip pat nukentės ir patys vartotojai, gaunant prastesnės kokybės maistą. Kokia žala bus padaroma gamtai niekas negalės paskaičiuoti, nes esant didesniam maisto produktų poreikiui, monopoliniai Pietų Amerikos ūkiai tik dar sparčiau kirs atogrąžų miškus ir vers juos ūkio paskirties žemėmis. Įkvėpti Prancūzijos ūkininkų, Jungtinėje Karalystėje vyksta neregėto masto protestai dėl paveldimo turto mokesčio, kuris, pasak protestuojančių, sunaikins šeimos ūkius ir stabdys maisto produktų gamybą”, – pažymi LJŪJS pirmininkė Rūta Jurgaitė.

Nors jaunieji ūkininkai visoje Europoje siekia pasinaudoti prekybos teikiamomis galimybėmis, jaunieji ūkininkai mato reikšmingų grėsmių, kurias šis susitarimas gali sukelti žemės ūkio sektoriui. Daugelį metų įvairios suinteresuotosios šalys – nuo ūkininkų organizacijų iki vartotojų sąjungų bei aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų – nuosekliai reikalavo didesnio žemės ūkio ir prekybos politikos nuoseklumo ES lygiu. Deja, ES ir Mercosur susitarimas yra akivaizdus pavyzdys politikos nesuderinamumo.

LJŪJS ir CEJA pripažįsta konkurencingumo svarbą, tačiau Mercosur susitarime įžvelgia daugiau grėsmių nei galimybių. Ypač didelė rizika kyla jautriausiems Lietuvos žemės ūkio sektoriams. Šiuo susitarimu būtų sudarytos nesąžiningos konkurencijos sąlygos, nes Mercosur šalių žemės ūkio produkcija yra mažiau reguliuojama nei ES viduje. Tai suteiktų neproporcingą pranašumą Pietų Amerikos produkcijai, kuriai būdingos žemos gamybos sąnaudos dėl šiltesnio klimato ir masto ekonomikos.

Be to, didelės korporacijos, dominuojančios Pietų Amerikos žemės ūkio rinkose, galėtų gaminti pigesnę produkciją, su kuria ES ūkininkai tiesiog negalėtų konkuruoti. Toks scenarijus ne tik keltų grėsmę socialinei ir ekonominei raidai, bet ir stabdytų ūkininkų kartų atsinaujinimą, dėl kurio taip ilgai ir atkakliai dirbome.

Jauniesiems ūkininkams šis klausimas yra ypač svarbus dėl kelių priežasčių:

1. Ūkininkų kartų atsinaujinimas ir sektoriaus patrauklumas. Jauni ūkininkai yra pagrindinis veiksnys, lemiantis žemės ūkio sektoriaus modernizaciją, inovacijas ir ilgalaikį tvarumą. Jei nesąžininga konkurencija sumažins jų galimybes būti pelningais, šis sektorius taps mažiau patrauklus jaunimui. Tai neigiamai paveiktų visą ES žemės ūkio sistemą, kuri jau dabar susiduria su ūkininkų senėjimo problema.
2. Investicijų grąža ir finansinė rizika. Jauni ūkininkai dažnai pradeda veiklą su didelėmis investicijomis, pasinaudodami ES ir nacionalinėmis paramos priemonėmis. Dėl Mercosur susitarimo atsirandanti konkurencija sumažins jų galimybes greitai grąžinti investicijas, o tai gali padidinti finansinę riziką bei bankrotų skaičių.
3. Tvari ir aplinką tausojanti žemdirbystė. Jauniesiems ūkininkams svarbi ne tik produkcijos kaina, bet ir jos kokybė bei poveikis aplinkai. Jie dažnai naudoja pažangias technologijas ir siekia mažinti savo veiklos poveikį aplinkai. Tačiau šis susitarimas sudarys sąlygas į ES rinką patekti mažiau tvariai pagamintiems produktams, taip žlugdydamas tvarumo iniciatyvas.
4. Regionų vystymasis ir socialinė sanglauda. Daugelis jaunųjų ūkininkų veiklą vykdo kaimo vietovėse, kurios yra itin jautrios ekonominiams svyravimams. Jei vietiniai ūkininkai patirs nuostolių dėl importo iš Mercosur šalių, tai turės neigiamą poveikį regionų vystymuisi, gyventojų migracijai ir kaimo bendruomenių išsaugojimui.
5. Maisto sauga ir atsekamumas. Jaunieji ūkininkai, dirbantys ES, yra griežtai reglamentuojami maisto saugos, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimų. Importuojama produkcija iš Mercosur šalių gali neatitikti šių standartų, o tai kelia riziką ne tik ūkininkams, bet ir vartotojams.