Lietuvos kelių rebusas vasaros keliautojams: prasta danga, žvyrkeliai ir remonto darbai

Vasara – aktyvus auto kelionių ir vidinio turizmo sezonas, kurio metu išauga vairuotojų rizika patirti techninių automobilių pažeidimų, važiuojant remontuojamais arba prastos būklės keliais. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas rodo, kad 2 iš 5 vairuotojų yra patyrę automobilių žalą dėl prastos kelio dangos – beveik pusei jų teko remontuoti transporto priemonę. Ekspertai atkreipia dėmesį: rinkdamiesi trumpesnius ar vaizdingesnius maršrutus, poilsiautojai dažnai pasuka į žvyrkelius ar prastos būklės regioninius kelius, kuriuose didėja važiuoklės, pakabos, padangų ir ratlankių pažeidimų tikimybė. 

Žalas lemia infrastruktūros spragos

Šių metų „Via Lietuvos“ duomenys rodo, kad daugiau nei 6,7 tūkst. kilometrų šalies kelių yra blogos būklės. Prasčiausios būklės segmentas vis dar išlieka rajoniniuose keliuose. Iš viso 3,9 tūkst. kilometrų šių kelių yra nekokybiški – tai sudaro apie 27 proc. viso rajoninių kelių tinklo, kuris apima 14,3 tūkst. kilometrų.

Tuo tarpu krašto kelių segmente apie 44 proc. yra prastos būklės (2,2 iš 4,9 tūkst. kilometrų), o magistralinių kelių – apie 50 proc. (406 iš 815 kilometrų). Automagistralėse situacija kiek geresnė – blogos būklės ruožai sudaro 26 proc. (248 iš 936 kilometrų), tačiau net ir čia kas ketvirtas kelio kilometras neatitinka kokybės reikalavimų.

„Akivaizdu, jog šiandien vairuotojams būtina išlikti budriems ne tik mažesnio intensyvumo keliuose, bet ir pagrindiniuose maršrutuose – net asfaltuoti keliai dažnai turi defektų, galinčių sukelti rimtų pažeidimų automobilio važiuoklei. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog 38 proc. respondentų pripažįsta patyrę automobilio žalą dėl prastos kelio būklės. Beveik pusė jų susidūrė su tokiais pažeidimais, dėl kurių teko atlikti automobilio remontą“, – pažymi Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.

Be to, tyrimas atskleidžia skirtingas žalų tendencijas, pagal gyvenamųjų vietovių kategorijas: didmiesčiuose bene penktadalis (19 proc.) vairuotojų yra susidūrę su automobilių žalomis, reikalavusiomis remonto, tuo metu kaimo vietovėse šis rodiklis šiek tiek mažesnis (17 proc.).

„Tankiau apgyvendintose vietovėse intensyvesni eismo srautai ir didesnė transporto apkrova skatina spartesnį kelio dangos nusidėvėjimą, kas savo ruožtu padidina techninių pažeidimų riziką transporto priemonėms. Priešingai, kaimo vietovėse, kur eismo intensyvumas dažniausiai mažesnis, nors kelių priežiūra gali būti retesnė, transporto priemonių žalų dažnis ir mastas paprastai nėra tokie ženklūs“, – pastebi G. Petrikas.

Nesibaigiantys iššūkiai žvyrkeliuose

Būtent vasaros atostogų kelionės dažnai reiškia ir važiavimą neasfaltuotais žvyrkeliais – jų Lietuvoje vis dar daug. Šių metų „Via Lietuvos“ duomenimis, šalyje iš viso yra daugiau nei 5 tūkst. kilometrų kelių su žvyro danga.  

G. Petriko teigimu, žvyrkeliai dažnai kelia papildomų iššūkių vairuotojams: dulkės, duobės, išmuštos provėžos gali sukelti ne tik nepatogumų, bet ir rimtų techninių pažeidimų transporto priemonėms.

„Keliaujant šiais keliais svarbu laikytis atsargumo, o planuojant maršrutus – įvertinti kelio dangos būklę. Nors žvyrkeliai iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankamai lygūs, iš tiesų būtent tokio tipo keliai sukelia nemažai žalos: gali būti pažeidžiamos stabdžių sistemos, padangos, duslintuvai, net ir variklio apačia. Dėl smulkios, bet aštrios skaldos automobiliai patiria ir kėbulo apgadinimų, dažų įtrūkimų, įlenkimų“, – teigia ekspertas.

Prastų kelių padariniai sujaukia kasdienę rutiną 

Remiantis šių metų Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos duomenimis, šalyje vykdomi tvarkymo darbai daugiau nei 90 kilometrų magistralinių, krašto ir rajoninių kelių.

Tačiau atsižvelgiant į bendrą kelių būklę, svarbu būti pasiruošus įvairiems netikėtumams ir iš anksto planuoti alternatyvas, pabrėžia G. Petrikas. Net ir nedidelė, tačiau reikšminga žala automobiliui dėl prastos kelio dangos vairuotojams dažnai sukelia praktinių iššūkių – nuo transporto priemonės remonto organizavimo iki kasdienės veiklos planavimo be nuosavo automobilio. 

„Lietuvos draudimas“ savo klientams siūlo pakaitinio automobilio paslaugą, leidžiančią vairuotojams išlaikyti mobilumą ir tęsti kasdienę veiklą net tuo atveju, jei jų automobilis remontuojamas po patirtos žalos“, – sako bendrovės transporto žalų skyriaus vadovas.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.