Europos kosmoso agentūra (EKA) kartu su Lietuvos delegacija patvirtino EKA Trečiųjų šalių programos (angl. Requesting party activities (RPA)) rekomenduojamų finansuoti projektų sąrašą, kuriame – net aštuonios Lietuvos verslo ir mokslo institucijų projektų paraiškos. Jų įgyvendinimui numatoma skirti beveik 1 mln. eurų.
„Lietuvos mokslo institucijos ir kosmoso srities verslai jau dabar sėkmingai kuria pasauliniu mastu konkurencingus sprendimus, taip užtikrindami dar spartesnį šio sektoriaus augimą mūsų šalyje. Dar praėjusiais metais pristatėme Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros koncepciją, kurioje iškėlėme tikslą šį sektorių išauginti dešimteriopai ir jo vertę padidinti iki 1 proc. šalies BVP. Neabejoju, kad šis pasiekimas taip pat reikšmingai prisidės prie tikslų įgyvendinimo ir padės Lietuvai tapti dar konkurencingesne kosmoso sektoriaus paslaugų tiekėja“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Numatoma, kad EKA RPA finansavimas bus skirtas net dviem UAB „Geomatrix“ projektams, taip pat UAB „Geldbaltic“, Fizinių ir technologijos mokslų centrui (FTMC), UAB „Bioanalizės sistemos“, UAB „Uvireso“, UAB „Adscensus“ ir Vilniaus Gedimino Technikos universitetui (VILNIUS TECH).
„Lietuvos kosmoso pramonei yra itin svarbu dalyvauti EKA veiklose, tokiu būdu stiprinant turimus savo pajėgumus ir įsitraukiant į tarptautines tiekimo grandines. Tai, kad viena iš įmonių pretenduoja gauti finansavimą net dviem projektams, o ir bendrai į finansavimą siekiančių įmonių veiklų įvairovė, neabejotinai yra įrodymas, kad mūsų kosmoso pramonė jau dabar yra konkurencinga ir tikime, kad šie projektai padės pasiekti proveržį viešųjų paslaugų kūrime ir diegime naudojant palydovinius žemės stebėjimo duomenis“, – nurodo Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupės ekspertas Eigirdas Sarkanas.
Siekia fasilituoti šalies kosmoso ekosistemą
Siekiant atverti naujas inovacijų taikymo ir bendradarbiavimo kosmoso srityje galimybes bei į Lietuvą pritraukti naujų šio sektoriaus įmonių, Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupė reguliariai organizuoja renginius ir susitikimus, vizitus įmonėse su EKA ekspertais, su įmonėmis ir mokslo institucijomis dalyvauja tarptautinėse parodose bei, svarbiausia, kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kolegomis atstovauja Lietuvos kosmoso sektoriaus interesams įvairiuose EKA formatuose.
Dar 2023 m. spalio mėnesį šios grupės nariai Lietuvos verslo ir mokslo institucijų atstovus, besispecializuojančius arba turinčius potencialo veikti kosmoso srityje, kvietė pasinaudoti EKA RPA kvietimu, skirtu išimtinai Lietuvai, ir teikti paraiškas finansavimui gauti. Organizuoti ir individualūs susitikimai su EKA ekspertais, teiktos konsultacijos dėl įmonių turimų idėjų potencialo ir galimybių sėkmingai dalyvauti EKA RPA kvietime.
„Mūsų darbas iš esmės yra fasilituoti Lietuvos kosmoso ekosistemą, padėti mūsų mokslo bei verslo institucijoms rasti partnerių ir susigaudyti EKA biurokratijos labirintuose. EKA kontekste – padedame mūsų šalies įmones suvesti su tinkamais atstovais ir ekspertais tam, kad jos galėtų patekti į tarptautines tiekimo grandines. Vis dar šviežias pavyzdys, susijęs su dvejomis Lietuvos palydovinių Žemės stebėjimo duomenų pritaikymo ir paslaugų kūrimo įmonėmis „Coetus“ ir „Geomatrix“, kurios kartu su vienu didžiausių visos Europos kosmoso pramonės flagmanu OHB įgyvendina „Baltic GTIF“ projektą“, – dalijasi ekspertas.
Norinčių dalyvauti EKA programose – rekordinis skaičius
Šių veiklų rezultatus rodo ir tai, kad vien šiais metais sulaukta rekordinio skaičiaus EKA finansavimo priemonėse norinčių dalyvauti verslo ir mokslo atstovų paraiškų.
„Iki šiol vyravo klaidingas įspūdis, kad kosmosas yra labai specifinė sritis, susijusi tik su palydovais, raketomis, kosmoso tyrinėjimais ar planetomis. Iš dalies šis įspūdis yra natūralus, tačiau realybė yra visai kitokia, nes kosmoso srities inovacijos ir technologijos gali ir yra pritaikomos ant žemės ir jomis naudojamės kasdien. Net ir socialiniai mokslai kosmoso srityje turi savo nišą ir ji taps dar svarbesne, kuomet kosmoso misijos taps dar ilgesnėmis ir gerokai tolimesnėmis, nes turės būti sprendžiami sociologiniai bei psichologiniai astronautų komandų iššūkiai“, – teigia E. Sarkanas.
Vis tik, jo teigimu, pastaraisiais metais šis požiūris keičiasi ir vis daugiau šalies įmonių drąsiau žengia pirmuosius žingsnius pritaikant savo kuriamas technologijas bei inovacijas kosmoso sektoriuje.
„Vis daugiau įmonių rodo susidomėjimą dalyvauti įvairiose programose. Vien šiame paskutiniame EKA RPA kvietime, buvo sulaukta 26 paraiškų, kai, tuo tarpu, 2022 m. sulaukėme 10, o 2021 m. – vos 3 paraiškų. Todėl ir toliau kartu su EKA atstovais dirbsime su ekosistema, organizuosime seminarus, mokymus bei individualius susitikimus tik dar labiau sustiprindami bendradarbiavimą“, – sako Inovacijų agentūros ekspertas.
Šalies mokslo institucijos ir kosmoso srityje veikiančios įmonės jau dabar aktyviai dalyvauja ne tik EKA RPA programoje, tačiau ir įvairiose pasirenkamosiose EKA programose, tokiose kaip ARTES Scylight ar General Support Technology Programme (GSTP), kurios kvietimas teikti paraiškas vyko pavasarį ir visai netrukus bus pasidalinta šio kvietimo rezultatais.