Lietuvos miškai šiemet sveikesni: pažeidimų plotai sumažėjo daugiau nei perpus

Per pirmąjį 2026 metų pusmetį Lietuvos valstybiniuose miškuose užfiksuota gerokai mažiau vabzdžių, ligų, žvėrių ir gamtinių veiksnių sukeltų pažeidimų nei prieš metus. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenimis, bendras pažeidimų plotas siekė 1 522 ha – tai net 2,2 karto mažiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, kai pažeidimai buvo registruota 3 387 ha miškų plote.

Didžiausią teigiamą pokytį lėmė sumažėję žievėgraužio tipografo pažeidimai. Vabzdžių pažeidimai sudarė 29 proc. visų šiemet nustatytų židinių, o didžiąją jų dalį – 429 ha – sudarė būtent žievėgraužio tipografo židiniai. Kenkėjo pažeista apie 56,7 tūkst. kubinių metrų eglių medienos – beveik tris kartus mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai židiniai buvo išplitę 1 508 ha plote.

Svarbu tai, kad tik apie 250 ha šių pažeidimų galėtų būti naujai susiformavę po šių metų kenkėjo skraidymo pradžios. Likusi dalis, tikėtina, yra ankstesniais metais susiformavę ir tik dabar galutinai įvertinti pažeidimai.

Vis dėlto specialistai ragina neprarasti budrumo. VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vykdoma žievėgraužio tipografo populiacijos stebėsena rodo, kad centrinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje pavasarinė kenkėjo generacija buvo gana gausi. Dėl to išlieka padidėjusi naujų židinių susidarymo rizika, todėl būtina intensyviai žvalgyti eglynus ir nedelsiant šalinti šviežiai apniktas egles.

Infekcinių ligų mažai, tačiau žvėrių daroma žalos mastas nekinta

Per pirmąjį pusmetį infekcinės medžių ligos naujai pažeidė 35,3 ha miškų. Didžiąją dalį – 29 ha – sudarė pušies ūglių vėžio pažeidimai.

Tuo metu žvėrių daroma žala išlieka panaši kaip ir pernai. Šiemet ji užregistruota 441 ha plote (2025 m. – 449 ha). Daugiausia žalos padarė elniniai žvėrys, nulaupę medžių žievę 218 ha plote, bei briedžiai, pažeidę 135 ha miškų.

Mažiau vėjo ir sausros padarinių

Abiotinių veiksnių sukeltų pažeidimų šiemet taip pat sumažėjo – jų užregistruota 604 ha plote, kai tuo pačiu metu pernai jų buvo 850 ha.

Didžiausią žalą sukėlė vėjas – jis pažeidė 519 ha miškų, kuriuose nukentėjo apie 28 tūkst. kubinių metrų medienos. Sausra pažeidė 49 ha, gaisrai – 26 ha, o kitų gamtinių veiksnių padaryta žala buvo nežymi. Sanitarinės apsaugos priemonės šiuose pažeidimuose vykdytos 99 ha plote.

Registruotuose pažeidimų židiniuose per pirmąjį pusmetį sanitarinės miško apsaugos priemonės atliktos 462 ha plote. Didžiausią jų dalį sudarė sanitariniai kirtimai žievėgraužio tipografo ir vėjo pažeistuose medynuose.

Antrojo pusmečio prognozė: rizika brandiems eglynams

VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriausspecialistų vertinimu, antrąjį šių metų pusmetį sanitariniu požiūriu didžiausios rizikos grupę sudarys 60 metų ir vyresni eglynai. Juose vietomis gali formuotis nauji, nors ir nedideli, žievėgraužio tipografo židiniai, ypač jei nebus laiku pašalinti šviežiai kenkėjo apgyvendinti medžiai.

Specialistai primena, kad operatyvus šviežiai pažeistų eglių aptikimas ir jų pašalinimas tebėra veiksmingiausia priemonė, padedanti užkirsti kelią tolesniam žievėgraužio tipografo plitimui ir išsaugoti gerą Lietuvos eglynų sanitarinę būklę.

Valstybinės miškų tarnybos inf.