Lietuvos monetų kalykla pristato išskirtinę kolekcinę monetą su M. K. Čiurlionio kūriniu „Auka“

Lietuvos monetų kalykla išleido naują riboto tiražo kolekcinę sidabrinę monetą, skirtą vienam žymiausių Lietuvos simbolistinės dailės šedevrų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslui „Auka“. Ši 1 dolerio nominalo moneta išleista vos 300 vienetų tiražu, todėl kiekvienas egzempliorius – išskirtinis kolekcinis vienetas. 

Simbolinė paveikslo „Auka“ reikšmė

Garsusis Lietuvos simbolistas, reikšminga XX a. modernaus meno figūra Mikalojus Konstantinas Čiurlionis paveikslą „Auka“ nutapė 1909 m. Atliepdamas tipinius simbolizmo bruožus, kūrinys perteikia ne tiek religinius motyvus, kiek idėjų ir archetipų interpretacijas. Jame vaizduojamas angelas – dažniausiai siejamas su viltimi, tikėjimu, meile ir aukojimu.

Paveiksle angelas su milžiniškais sparnais, išskėstomis rankomis ir žvilgsniu, nukreiptu į dangų, stovi pakylos viršuje – tarsi tarpininkas tarp žemės ir dangaus, žmogaus ir dieviškumo. Kompozicijoje juntama dinamika: nuo stalagmitų, pakylos ir dūmų iki virš galvos kybančio šviesaus ovalo. Šie elementai kuria įspūdį apie kelią – ne tik fizinį, bet ir dvasinį. Balti ir juodi dūmai tarsi simbolizuoja vidinį apsivalymą, prieštaravimą, harmoniją ar auką.

Kaip pažymi meno tyrinėtojai, Čiurlionio angelai nėra tiesiogiai susiję su konkrečiomis religinėmis tradicijomis – tai laisva, filosofiškai angažuota simbolika. Angelas šiame kūrinyje gali būti suprantamas kaip sąmonės būsenų, dvasinės evoliucijos ar net universalaus žmogiškumo įsikūnijimas.

Kodėl monetai pasirinktas būtent šis M. K. Čiurlionio kūrinys?

Pasak Lietuvos monetų kalyklos marketingo projektų vadovės Laimos Grin, ši moneta tęsia kalyklos tradiciją perkelti žymius meno kūrinius į alternatyvias meninės raiškos formas. Šią idėją paskatino ir tendencijos tarptautinėje numizmatikos rinkoje – vis dažniau žymių dailininkų darbai atgimsta netikėtais pavidalais, kupinais šiuolaikinių interpretacijų. Pavyzdžiui, Johaneso Vermeerio „Mergina su perlo auskaru“ vaizduojama su medicinine kauke, o Leonardo da Vinci „Mona Liza“ – perkuriama anime stiliumi pasitelkus dirbtinį intelektą.

„Mes pasirinkome ne tokį drastišką kelią, tačiau žanrų susiliejimas ir persidengimas kuriant Čiurlionio monetą vis dėlto akivaizdus“, – sako Laima Grin. Nacionalinės svarbos menininko darbas atsidūrė ant sidabrinės Lietuvos monetų kalyklos monetos, o kitoje jos pusėje – netoli Naujosios Zelandijos esančios Niujė salos herbas ir nominalas – 1 doleris. 

„Tokia eklektika tam tikra prasme atliepia ir paties Čiurlionio tarpdiscipliniškumą, o moneta leidžia jo kūrybą pristatyti pasaulinei auditorijai kitokiu – gal kiek neįprastu, bet prasmingu – būdu. „Auka“ pasirinkta dėl savo tematinio jautrumo ir subtilios meninės raiškos: paveikslas kalba apie dvasinį pasaulį, perteikia visiems atpažįstamą angelo simboliką, o atlikimas – čiurlioniškai švelnus. Po kelių ryškesnių ir tematiškai griežtesnių monetų tai tarsi atgaiva“, – teigia kalyklos atstovė.

Monetos reverse vaizduojamas paveikslas – vienas reikšmingiausių Lietuvos dailininko kūrinių, įkūnijantis simbolizmo estetiką ir filosofinį gilumą. 

Kaip vyko monetos kūrimo ir gamybos procesai?

Tai pirmasis Lietuvos monetų kalyklos bandymas moderniosios numizmatikos rinkai pasiūlyti reprodukcinio pobūdžio kolekcinę monetą-paveikslą. Dėl to, anot kūrėjų, reikėjo įdėti nemažai pastangų, siekiant suderinti techninius, meninius ir gamybinius parametrus.

Pirmasis iššūkis – formos pasirinkimas. Ruošinys ir pati moneta yra kvadratinės formos – tai netipinis sprendimas, nes dauguma monetų yra apvalios. Tokie pokyčiai kelia technologinių iššūkių. „Turėjome kelis kartus monetą koreguoti, kol išgryninome galutinę jos išvaizdą“, – pasakoja Laima Grin.

Antrasis etapas – tampografinis dažymas, kuris, skirtingai nei skaitmeninis spausdinimas, reikalauja itin kruopštaus spalvų derinimo. Norint tiksliai atkurti paveikslo spalvų niuansus, būtina tiksliai apskaičiuoti spalvų kiekius, derinius ir sluoksnius.

„Darbo išties buvo nemažai, bet šis procesas leido pagilinti mūsų technologines žinias ir suteikė vertingos patirties. Galutinis rezultatas – žavinga ir prasminga kolekcinė moneta“, – teigia Lietuvos monetų kalyklos atstovė.

Įdomūs faktai apie monetą

Su naujuoju kūriniu Lietuvos monetų kalyklos atstovams teko pasivaikščioti Varėnoje – Čiurlionio gimtinėje. Būtent ten, ant Varėnos rajono viešosios bibliotekos sienos, neseniai sukurtas įspūdingas piešinys pagal Čiurlionio „Karalių pasakos“ motyvus. „Stovint su „Aukos“ moneta rankose prie šio meno kūrinio buvo visiškai akivaizdu, kad Čiurlionio kūryba peržengė tiek laiko, tiek mažų ir didelių disciplinų ribas“, – pasakoja Lietuvos monetų kalyklos produktų vystymo vadovas Jurgis Jonaitis.

Moneta yra kvadrato formos (37 mm x 37 mm), nukaldinta iš gryno sidabro (Ag 999) ir sveria 31,1 gramo. Jos averse pavaizduotas Niujė salos herbas, žemiau – sukryžiuotos katoua kovinės lazdos, o virš jų išgraviruotas šios salos moto „Atua Niue Tukulagi“, reiškiantis „Dievas – amžinas Niujė globėjas“. Ši simbolika papildo bendrą monetos tematiką, kur dvasiniai, kultūriniai ir istoriniai elementai susipina į vieną visumą. 

Moneta „Auka“ – tai vertingas meninis ir kolekcinis objektas, sujungia aukščiausio lygio metalo apdirbimo meistrystę su vieno garsiausių Lietuvos kūrėjų palikimu.