Lietuvos oro uostų augimas – kartu su dėmesiu kiekvienam keleiviui

Antradienį Lietuvos oro uostai surengė tradicinį susitikimą su lyderiais iš Lietuvos organizacijų ir asociacijų, vienijančių žmones, turinčius negalią. Per trečius metus iš eilės organizuotą renginį buvo pristatytos permainos, orientuotos į kiekvieno keleivio patogumą, ir paslaugos, kurios padeda keliautojams, turintiems individualių poreikių.

„Teisė keliauti – tai teisė gyventi pilnavertiškai. Todėl turime užtikrinti, kad kiekvienas žmogus, turintis individualių poreikių, galėtų judėti laisvai, patogiai ir oriai. Šiandien kalbame ne tik apie infrastruktūrą ar technologijas, o apie požiūrį, kuris prasideda nuo paprasto klausimo: kaip tai padės žmogui?“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas. 

Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus atkreipė dėmesį, kad praėjus metams nuo ankstesnio renginio įvyko daug pokyčių, kurie buvo inicijuoti bendradarbiaujant su tūkstančius žmonių vienijančiomis organizacijomis ir asociacijomis.

„Džiaugiamės ir didžiuojamės tuo, kad Lietuvos oro uostuose užtikriname, jog kiekvienas keleivis, nepriklausomai nuo savo individualių poreikių, galėtų keliauti saugiai, patogiai ir oriai. Jau ne vienerius metus stebime tendenciją, kad keleivių, turinčių įvairias negalias skaičius oro uoste auga. Kviečiame visus keleivius, turinčius individualių poreikių, pasinaudoti mūsų teikiamomis nemokamomis paslaugomis ir, svarbiausia, užsisakyti pagalbą iš anksto – taip galime užtikrinti dar sklandesnę ir ramesnę kelionės patirtį“, - sakė S. Bartkus.

LTOU duomenimis, Vilniaus oro uoste kasdien aptarnaujama nuo 30 iki 50 keleivių su individualiais poreikiais. Pasak S. Bartkaus, tiesioginis bendravimas su organizacijų atstovais padeda įsiklausyti į konkrečius poreikius ir nustatyti detales, svarbias keleivių patirčiai. Renginio dalyviai dalijosi pastebėjimais ir rekomendacijomis, kurios Lietuvos oro uostams padeda formuoti tolesnės pažangos planą ir parengti realius sprendimus.

Renginio dalyviai taip pat susipažino, kaip Lietuvos oro uostuose ir toliau vystoma strategiškai svarbių infrastruktūros projektų plėtra: vyksta Kauno oro uosto rekonstrukcija, kuri jau netrukus bus baigta, Vilniaus oro uoste taip pat rekonstruojama senoji dalis, kuri 2026 m. atvers erdves keleiviams, pradedamas ir naujo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo projektavimas. Pokyčius pristatęs S. Bartkus pažymėjo, jog keleivių poreikiams atliepti reikia kompleksinių sprendimų, kuriuos planuojama įgyvendinti tiek terminaluose, tiek oro uostų prieigose, tiek teikiant paslaugas.

Pasitiki vis stipriau

Vien per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauta apie 10 tūkstančių keleivių, užsisakiusių specialiosios pagalbos paslaugas – tai 25 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais. Ypač spartus augimas stebimas Kauno oro uoste, kur dažnai atvyksta medicininio turizmo keleiviai, besilankantys Kauno klinikose ir kitose gydymo įstaigose.

Pasak S. Bartkaus, nors pagalbos paslaugų poreikis nuosekliai didėja, daugelis keleivių, keliaujančių sveikatos gerinimo tikslais, vis dar renkasi keliones be specialios pagalbos – paprastai juos lydi artimieji. Taigi, bendras keleivių skaičius šioje kategorijoje yra dar didesnis.

Užtikrina pagalbą ir didina įtrauktį

Visuose trijuose šalies oro uostuose įdiegti pagalbos iškvietimo mygtukai, aiškiai pažymėtos laukimo vietos, veikia specialūs vežimėliai, pritaikyti tualetai, keltuvai bei transporto priemonės. Šie sprendimai – ne tik techniniai, bet ir vertybiniai: aplinka atspindi oro uostų siekį, kad kiekvienas keliautojas jaustųsi laukiamas, suprastas ir patenkintas.

Lietuvos oro uostai teikia  nemokamas specialiosios pagalbos paslaugas kiekvienam individualių poreikių turinčiam keleiviui, kuris užsako šią paslaugą. Siekiant didžiausio patogumo, patariama ribotos judėsenos ar kitą negalią turintiems asmenims, įsigijusiems skrydžio bilietus, užsakyti  pageidaujamą pagalbą iš anksto, apie tai informuojant oro linijų bendrovę arba agentūrą, kurioje įsigijo kelionės bilietus. Geriausiai tai padaryti iš karto, perkant bilietą, arba ne vėliau negu likus 48 valandoms iki numatyto skrydžio.

S. Bartkus priduria, kad LTOU darbuotojai nuolat dalyvauja mokymuose, skirtuose tobulinti įgūdžius padedant keleiviams, susiduriantiems su įvairiais iššūkiais ar klausimais – pagalba suteikiama nuo atvykimo į oro uostą iki įlaipinimo išvykstant arba atvykus - nuo lėktuvo kėdės iki išvykimo iš oro uosto vietos.

Taip pat Lietuvos oro uostai toliau aktyviai dalyvauja tarptautiniame socialiniame projekte „Nematomos negalios Saulėgrąža“, kuris padeda atpažinti keleivius, turinčius nematomų negalių, ir užtikrinti tinkamą bei empatišką jų aptarnavimą. Šis projektas – dar vienas žingsnis link didesnės įtraukties, supratimo ir bendruomeniškumo.

Daugiau naujienų - Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime X arba Linkedin