Spaudos centras
Spaudos centras
Ekscelencijos,
Gerbiami svečiai,
Ponios ir ponai,
šiandien puiki diena Lietuvai ir puiki diena Trijų jūrų iniciatyvai!
Šis forumas yra svarbus žingsnis mūsų regioninei bendruomenei. Džiaugiuosi, kad Trijų jūrų iniciatyvos sumanytojas, Lenkijos Respublikos Prezidentas, mano brangus draugas Andrzej Duda yra čia su mumis ir gali tai paliudyti.
Pirmiausia norėčiau pažymėti, kad šiais sudėtingais laikais surengti Trijų jūrų iniciatyvos aukščiausio lygio susitikimą ir verslo forumą yra ypatinga atsakomybė.
Rusijos vykdomas agresijos karas prieš Ukrainą dar kartą įrodė Trijų jūrų iniciatyvos svarbą. Mums reikia stiprios ir glaudžiai tarpusavyje sujungtos Europos – žemyno, galinčio pasikliauti savo infrastruktūra, energetiniu saugumu ir atsparumu.
Perimdama Trijų jūrų iniciatyvos koordinavimą, Lietuva siekė kuo geriau pasinaudoti šia galimybe. Mūsų šalis yra unikalioje padėtyje, kuri mums leidžia suprasti geresnio junglumo Šiaurės irPietų ašyje svarbą. Mums taip pat labai svarbus regiono vaidmuo atstatant Ukrainą.
Mus motyvuoja tvirtas įsitikinimas, kad kolektyviniai veiksmai yra ir geriausias atsakas į bendras saugumo grėsmes, ir veiksmingiausia priemonė ekonominei gerovei pasiekti.
Šią paprastą tiesą įrodo visa NATO – stipriausio visų laikų gynybos aljanso – ir Europos Sąjungos – precedento neturinčio socialinės ir ekonominės integracijos projekto – istorija.
Jei kuri nors šalis gali pademonstruoti Europos Sąjungos transformuojančią galią, tai, be abejo, yra Lietuva. Pastarųjų 20 metų mūsų BVP vienam gyventojui skaičiai kalba patys už save! BVP vienam gyventojui pakėlėme nuo labai žemo pradinio lygio prieš įstojant į ES iki dabartinio 90 proc. ES vidurkio.
Šiandien taip pat tikimės ir tolimesnės Trijų jūrų iniciatyvos sėkmės ir džiaugiamės tuo, kas jau pasiekta per tokį trumpą laiką. Auganti Trijų jūrų iniciatyvos įtaka aiškiai jaučiama tiek regioniniu, tiek pasauliniu mastu – susidomėjimą prie jos prisijungti rodo naujos šalys.
Svarbiausia, kad iniciatyvos pažangą rodo vis daugiau prioritetinių infrastruktūros projektų. Šiuo metu jų yra 143, jie apima energetikos, susisiekimo ir skaitmeninę sritis.
Visos šios pastangos tik prisidės prie nuolatinio Trijų jūrų regiono ekonomikos augimo. Jokia pasaulinė įtampa ir jokie regioniniai iššūkiai negali mūsų sustabdyti. Visi kartu esame sparčiausiai augantis regionas pasaulyje – prognozuojama, kad iki 2030 m. bendras BVP augimas sieks 35 proc.
Jau ilgą laiką investicijos į Trijų jūrų regioną siejamos su dideliu pelningumu ir solidžia ekonomine grąža. Ir tai artimiausiu metu nepasikeis!
Viena iš priežasčių, dėl kurių Trijų jūrų regionas yra patrauklus užsienio investuotojams, yra didžiuliai žmogiškieji ištekliai – čia gyvena 130 mln. žmonių, arba 30 proc. visų ES gyventojų. Mūsų darbo jėga yra aukštos kvalifikacijos, efektyvi ir ištroškusi naujovių. Mes visi esame kupini noro siekti pokyčių!
Ponios ir ponai,
Europa jau daug metų gyvena taikoje. Vis dėlto Rusijos karas prieš Ukrainą pakeitė pagrindines mūsų būties prielaidas. Mums visiems reikia prisitaikyti prie naujos realybės.
Šiandien susiduriame su dviem esminiais klausimais, susijusiais su Trijų jūrų iniciatyva.
Pirma, koks yra Trijų jūrų iniciatyvos vaidmuo naujoje geopolitinėje situacijoje?
Antra, kaip galėtume geriau atliepti Ukrainos poreikius?
Savo Trijų jūrų iniciatyvos ateities vizijoje:
Pirma, matau ją glaudžiai koordinuojančią veiklą su Europos Sąjunga, papildant šios sanglaudos siekius ir padedant jai siekti plėtros tikslų.
Antra, Trijų jūrų iniciatyva, kurios strateginė partnerė yra Jungtinės Amerikos Valstijos, stiprina transatlantinę partnerystę. Amerikos dalyvavimas mūsų regionui atneša didžiulių pokyčių. O potencialios bendradarbiavimo galimybės dar neišsemtos!
Trečia, Rusijai įvykdžius plataus masto invaziją į Ukrainą, Trijų jūrų iniciatyvai tenka svarbus vaidmuo padedant perorientuoti pasaulinius transporto ir susisiekimo koridorius.
Lietuvai itin svarbus tarptautinis geležinkelio projektas „Rail Baltica“, apjungiantis Baltijos šalis su likusia Europa ir suteikiantis mums naujų galimybių.
Ketvirta, turime pertvarkyti savo energetikos sektorių. Atsinaujinančios ir žaliosios energijos plėtra atitinka pasaulines dekarbonizacijos tendencijas ir palieka liūdnai pagarsėjusią Rusijos energetinio šantažo praktiką praeityje.
Penkta, turime geriau struktūrizuoti ir organizuoti savo finansines paskatas, kad galėtume skatinti ekonomikos vystymąsi.
Dėl sėkmingos Trijų jūrų regiono šalių ekonomikos plėtros priartėjome prie gerai išsivysčiusių Vakarų šalių. Dėl šios priežasties ES sanglaudos struktūrinis finansavimas jau netrukus sumažės.
Dabar atėjo laikas privačiam kapitalui aktyviau įsitraukti ir investuoti į perspektyvius Trijų jūrų regiono infrastruktūros projektus. Kad tai pavyktų, turime tapti svarbiu skaitmeninės infrastruktūros, žaliojo vandenilio, elektrinių transporto priemonių plėtros ir dirbtinio intelekto inovacijų centru.
Taip pat turiu pabrėžti, kad šiandien Trijų jūrų regionas taip pat sprendžia Ukrainos atstatymo klausimą, kuris yra didžiulė užduotis infrastruktūros atžvilgiu ir kartu puiki galimybė. Turėsime kuo veiksmingiau panaudoti savo naujus pajėgumus, kad šiuo sudėtingu metu paremtume Ukrainą!
Ponios ir ponai,
Vilniuje vyksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas leis žengti dar daugiau svarbių žingsnių siekiant įgyvendinti mūsų užmojus.
Vienas svarbiausių įvykių šiandien bus Japonijos prisijungimas prie iniciatyvos kaip ketvirtosios strateginės partnerės. Ši partnerystė gerokai sustiprins Trijų jūrų jungtis su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis, ypač su Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu.
Taip pat sveikiname specialiosios tarptautinės transporto platformos, skirtos Ukrainai, veiklos pradžią bei naują daugiašalę ir tarpsektorinę kibernetinio saugumo platformą, kuri bus iškilmingai atidaryta čia, Vilniuje.
Be to, siekdami sudaryti palankesnes sąlygas mūsų šalims keistis informacija žaliosios infrastruktūros srityje, pradėsime dar vieną iniciatyvą, kurios tikslas – sukurti įvairių šalių tinklą žaliojo finansavimo srityje.
Šio verslo forumo popietinėje sesijoje bus pasirašytas ketinimų protokolas dėl Trijų jūrų investicijų fondo teisių perėmėjo, kuriuo bus užtvirtinta specialios darbo grupės padaryta pažanga, pabrėžiant mūsų bendrą įsipareigojimą vystyti infrastruktūrą.
Teigiamai vertiname pažangą kuriant Trijų jūrų investicijų fondą, bendradarbiaujant su Europos investicijų fondu, ir skatiname Trijų jūrų regiono viešųjų plėtros bankų bendradarbiavimą.
Taip pat džiaugiuosi, kad karinio mobilumo planų klausimu Trijų jūrų iniciatyvos šalys demonstruoja vienybę. Dvejopos paskirties infrastruktūros atsparumo stiprinimas Šiaurės irPietų ašyje yra atsakinga investicija į mūsų saugią ateitį.
Gerbiami svečiai,
nors nuolatinė modernios infrastruktūros plėtra yra Trijų jūrų iniciatyvos pagrindas, manau, kad visi turėtume siekti dar daugiau. Turime siekti svajonės – vizijos – tapti junglumo, atsparumo ir tvarumo lyderiais.
Trijų jūrų iniciatyvą laikau nesibaigiančia kelione į ekonominę gerovę. Kad joje lydėtų sėkmė, turime visada išlikti atviri verslui.
Džiaugiuosi, kad šiandien Vilniuje susirinko tiek daug tarptautinės verslo bendruomenės atstovų. Turime pasinaudoti šia unikalia galimybe ir kurti tai, kas yra prasminga ir gražu.
Taigi kurkime naujas ilgalaikes verslo partnerystes. Dirbkime ranka rankon, kad sukurtume klestintį ir saugų regioną, ir paverskime jį ryškiu mūsų ateities švyturiu!
Gitanas Nausėda,
Lietuvos Respublikos Prezidentas