Spaudos centras
Spaudos centras
Brangūs Lietuvos piligrimai, gerbiamieji Lietuvos hierarchai,
Popiežius Pranciškus, trokšdamas, kad pirmasis eilinis XXI a. Jubiliejus visiems būtų proga atgaivinti viltį, parinko jam šūkį „Vilties piligrimai“.
Šiandien mes, dalyvaudami nacionalinėje Lietuvos piligrimystėje čia, Romoje, esame tokie piligrimai iš Lietuvos. Pasiryžę atgaivinti ir sustiprinti viltį, glūdinčią mūsų širdyse.
Visi kartu, mąstydami apie savo tautos ir viso pasaulio istoriją bei su viltimi žvelgdami į ateitį, perėjome Šventąsias Šventojo Petro bazilikos duris.
Visi kartu ką tik meldėme Viešpatį duoti taiką ir vienybę visai žmonijai, o mūsų Tėvynę išgelbėti nuo visų pavojų.
Visi jaučiame, kad Jubiliejaus – šių ypatingų malonės ir susitaikymo metų, šio vilties sustiprinimo meto – mums reikėjo būtent dabar.
Išgyvename kritinį laiką Europos ir viso pasaulio istorijoje. Jau daugiau nei trejus metus Lietuvos kaimynystėje tęsiasi žiaurus, naikinantis Rusijos karas prieš Ukrainą.
Jubiliejaus metai – tai proga mums sustiprinti savo tikėjimą, rasti drąsos žvelgiant į pasaulio ir mūsų tautos istoriją. Kiekvienas galime pasisemti stiprybės, prisimindami Lietuvos partizanus, mūsų žmones tremtyje, kalėjimuose ar Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjus.
Lietuvos laisvės kovotojai priartino Kovo 11-ąją, jie iškovojo mums laisvę, nes buvo pasiryžę ją ginti ir prireikus dėl jos aukotis. Ir jie buvo kupini nepalaužiamos vilties – Lietuva bus laisva!
Todėl Jubiliejaus, kurį švenčiame kaip laisvos šalies piligrimai, proga prisiminkime Lietuvos laisvės kovotojų dvasios jėgą ir priimkime ją. Toliau tikėkime Gėrio pergale.
Įkvėpimo ieškokime ir prie šioje didingoje Šventojo Petro bazilikoje palaidotų šventųjų, kurie skirtingu laiku ir skirtingomis priemonėmis prisidėjo prie Lietuvos laisvės kovos. Prie Vilniuje gyvenusio žymiojo unitų vyskupo ir kankinio šventojo Juozapato Kuncevičiaus kapo. Prie sovietinės sistemos pamatus ir geležinę uždangą sugriovusio šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II kapo.
Bazilikos grotose, prie pat Šv. Petro kapo, Šaltojo karo metais – tuo metu, kai Lietuva buvo ištrinta iš Europos žemėlapių, – pastatyta Lietuvių koplyčia taip pat yra nepalaužiamos vilties ženklas. Vilties, kad melu ir smurtu apsiginklavusi blogio imperija anksčiau ar vėliau pasibaigs istorijos šiukšlyne. Kad Šviesa kaip visada nugalės tamsą.
Įkvėpti vilties, kuri neapgauna, iš naujo pasiryžkime saugoti laisvę, kurios vylėsi ir siekė, vardan kurios kovojo mūsų tėvų ir protėvių kar̃tos. Stiprinti savo valstybę, padėti vieni kitiems, padėti mūsų broliams ir sesėms ukrainiečiams apginti jų laisvę.
Tegu čia, krikščionybės širdyje, Jubiliejaus piligrimystėje patirti dvasiniai išgyvenimai mus sustiprina, padaro atsparesnius ir ryžtingesnius mums tenkančių išmėginimų akivaizdoje.
Dėkoju visiems, kas padedate organizuoti tūkstančių lietuvių piligrimystę čia, Romoje!
Linkiu visiems vilties piligrimams iš Lietuvos gražių ir palaimingų dienų Amžinajame mieste!