Lietuvos tėčiai keičia įpročius: pirmasis šuolis padarytas, bet vyrus vis dar stabdo „tėčio kaltė“

Lietuvoje užfiksuotas istorinis lūžis – pernai tėvystės išmoką gavo daugiau vyrų nei moterų motinystės. Oficiali „Sodros“ statistika rodo, kad šią paramą gimus kūdikiui pasiėmė 16,2 tūkst. tėčių, o mamų skaičius siekė 16 tūkstančių. Tačiau vėliau šis entuziazmas priblėsta – nors vyrai jau drąsiai atideda darbus pirmąjį tėvystės mėnesį, tikrieji iššūkiai prasideda vėliau, kai ateina laikas ilgalaikėms vaiko priežiūros atostogoms, kurių tėčiai vis dar ima labai mažai. Kaip pastebi „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė Daiva Kasperavičienė, to priežastis – vidinė vyrų kova tarp siekio išlikti šeimos maitintoju ir troškimo būti su šeima.

Šių metų kovo duomenys iliustruoja milžinišką atotrūkį, kai prasideda ilgalaikės vaiko priežiūros atostogos: paramą šalyje gavo 20,8 tūkst. moterų ir vos 3,4 tūkst. vyrų. Maža to, net pusė (53 proc.) pastarųjų namuose pasiliko tik įstatymo numatytam dviejų mėnesių laikotarpiui, po kurio iškart grįžo į darbus. Statistika patvirtina: į ilgalaikę tėvystę šalies vyrai vis dar žengia atsargiai, o du mėnesiai yra tas maksimalus laikas, kurį jie šiuo metu išdrįsta skirti savo kūdikiui.

Vidinė tėčių kova: kodėl nepakanka būti tėčiu tik sekmadieniais?

Kaip rodo 2025 m. EBPO ataskaita, vyrus stabdo darbinėje aplinkoje vis dar gajus „idealaus darbuotojo“ kultas, kur nuolatinis pasiekiamumas vertinamas labiau nei darbo rezultatai. Jei vyras nusprendžia aktyviau įsitraukti į šeimos gyvenimą, jis neretai sulaukia stereotipinio vertinimo, kad prarado ambicijas karjerai. Tai sukelia psichologinį reiškinį, kurį sociologai vadina „tėčio kalte“ (angl. dad guilt), kai vyras jaučiasi nepakankamai geras darbuotojas biure ir nepakankamai geras tėvas namuose.

Pasak D. Kasperavičienės, šie išoriniai lūkesčiai ir sukelia vidinę graužatį, kurią šiandien jau detaliai paaiškina ir neuropsichologiniai tyrimai. „Jei dėl tokio spaudimo vyras pasirenka likti tėčiu tik sekmadieniais, jo smegenys nespėja fiziologiškai adaptuotis prie naujo vaidmens, – sako „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė. – Tuomet natūraliai stiprėja jausmas, kad jis neatlieka savo pareigos, auga vidinis susvetimėjimas, o kartu – ir nusivylimas, kad jis pralaimi abiejuose frontuose. Mokslas jau įrodė, kad tėvystė nėra automatiškai po kūdikio gimimo įsijungiantis kodas – vyro empatija ir prisirišimas atsiranda tik per aktyvų, kasdienį kūdikio priežiūros procesą“.

Darbas niekur nepabėgs, o atžalos vaikystė – viena

Ekspertės teigimu, už sausos statistikos slepiasi labai žmogiška šiuolaikinių tėčių dilema. „Tai ankstyvas rytas, kai užvėręs namų duris vyras vėl turi virsti „efektyviu darbuotoju“, nors mintimis vis dar yra prie kūdikio lovelės. Šiandien vyrai nuoširdžiai nori ne tik stebėti, bet ir patys išgyventi pirmąsias savo vaiko šypsenas, nuraminti jį naktį ir pažinti jo pasaulį. Tačiau vidinis konfliktas tarp pareigos aprūpinti šeimą ir noro būti šalia sukuria nematomą, slegiančią vienatvę. Suteikti vyrui erdvės būti tėčiu reiškia ne tik pasirašyti atostogų prašymą – tai reiškia leisti jam kurti tą neįkainojamą ryšį, kurio vėliau jokia sėkminga karjera nebegalės kompensuoti“, – sako D. Kasperavičienė.

Ekspertės teigimu, baimė per ilgai iškristi iš darbo rinkos Lietuvoje vis dar stipriai diktuoja šeimos sprendimus, todėl visame pasaulyje progresyvūs darbdaviai jau kurį laiką investuoja į tai, kad tėvystė nebūtų traktuojama kaip karjeros stabdis. „Svarbu kurti psichologiškai saugią aplinką, dažnai net ir išeinant už standartinių Darbo kodekso rėmų – siūlyti lanksčius hibridinio darbo modelius bei papildomas laisvas dienas šeimai. O didžiausią postūmį sukuria patys vadovai, kurie savo asmeniniu pavyzdžiu sugriauna įsisenėjusius stereotipus ir įrodo, kad šeimos poreikiams tarnaujantis atsitraukimas nuo pareigų nekelia jokios grėsmės profesinei ateičiai“, – teigia specialistė.

Šiuolaikinio verslo patirtis rodo, kad darbdavio palaikymas tėvystės laikotarpiu atsiperka su kaupu. Bostono koledžo 2023 m. duomenimis, net 76 proc. tėčių teigia, kad tėvystės atostogos sustiprino jų lojalumą darbdaviui, o grįžę į darbą jie geriau planuoja laiką, demonstruoja aukštesnį emocinį intelektą ir įsitraukimą. „Deloitte“ 2024 m. analizė patvirtina, kad tėvystė veikia kaip natūralūs lyderystės mokymai, o darbdavio sukurta kultūra yra esminis faktorius, kuris leidžia vyrams drąsiai ir be kaltės jausmo rinktis laiką su šeima.