Lietuvos ūkininkai iš anglies kreditų kasmet galėtų uždirbti daugiau nei 175 mln. eurų

Jei visoje Lietuvos dirbamoje žemėje būtų pritaikytos tausojamosios žemdirbystės praktikos, tai vien iš anglies taršos kreditų Lietuvos ūkininkams atneštų daugiau nei 175 mln. Eur papildomų pajamų per metus.

Didžiausią anglies ūkininkavimo programą Lietuvoje valdančių „InSoil“ ir „Linas Agro“ ekspertų teigimu, tokį potencialą lemia tiek globaliai auganti paklausa tvariems anglies kreditams, tiek didelis Lietuvos dirvožemio potencialas kaupti organinę anglį.

Kiek CO₂ gali sugerti Lietuvos dirvožemis?

„InSoil“ ir „Linas Agro“ dirvožemio ekspertų komandos atliko vertinimą, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų galima sumažinti ar pašalinti, jeigu visoje šalies dirbamoje žemėje būtų įdiegtos pagrindinės tausojamosios žemdirbystės praktikos.

Lietuvos augalininkystės ūkiai kasmet iš atmosferos galėtų pašalinti 5 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento (CO₂e). Dabartinei rinkos kainai esant apie 35–45 Eur už vieną anglies kreditą, pereidami prie tausojamosios žemdirbystės praktikų ūkininkai generuotų 175–225 mln. Eurų pajamų kasmet.

„Anglies kreditai gali tapti reikšmingu pajamų šaltiniu Lietuvos ūkiams. Jei tausojamosios žemdirbystės praktikos būtų plačiai taikomos, kalbėtume apie milijonus eurų papildomų pajamų per metus. Tai galėtų būti papildomos ūkininkų įplaukos, greta pajamų, pardavus derlių. Jos reikšmingai prisidėtų prie ūkių pelningumo, leistų jiems labiau diversifikuoti savo finansus bei tapti atsparesniems rinkos svyravimams. Pajamos iš anglies kreditų gali stiprinti ūkininkavimo ekonomiką Lietuvoje,“ – sako Jonas Bakšys, „Linas Agro“ generalinis direktorius.

„InSoil“ kartu su „Linas Agro“ vykdoma anglies ūkininkavimo programa Lietuvoje apima daugiau nei 130.000 ha.

Tausojamoji žemdirbystė: kelias link tvarumo ir pelningumo

Šių metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaracijos parodė, kad Lietuvoje neariminės žemdirbystės technologijos taikomos 1,47 mln. hektarų žemėje, o prie tiesioginės sėjos jau perėjo 133.000 hektarų ploto valdantys ūkiai. Be to, šiek tiek daugiau nei 400.000 ha plote deklaruojami tarpiniai pasėliai. 

„InSoil“ ir „Linas Agro“ ekspertų atliktas vertinimas parodė, kad didžiausią poveikį anglies kaupimui dirvožemyje daro perėjimas nuo kasmetinio gilaus arimo prie mažiau dirvožemį ardančių technologijų.

„Per penkerius veiklos metus surinkome daugybę duomenų, kurie parodo, kad tausojamoji žemdirbystė yra pelningesnis ir racionalesnis ūkininkavimo būdas. Anglies ūkininkavimo programoje dalyvaujantys ūkiai yra atsparesni klimato kaitos keliamiems iššūkiams, o iš anglies kreditų gaunamos pajamos jiems padės greičiau diegti naujas praktikas,” – kalba Laimonas Noreika, „InSoil“ vadovas.

Pagal Europos tausojamosios žemdirbystės aljanso (EARA) šiais metais paskelbtą tyrimą, pažangiausi Europos ūkiai, taikantys tausojamosios žemdirbystės principus, dirbo iki 20% pelningiau nei tradiciniai chemizuoti ūkiai. Tvarūs metodai leido jiems mažinti trąšų, degalų ir darbo sąnaudas, o tuo pačiu stabilizuoti derlių nepastovaus klimato sąlygomis.

Neariminės žemdirbystės technologijų taikymas ne tik gerina dirvožemio būklę, bet ir mažina ūkių sąnaudas – sumažinus arimą, mažėja darbo laiko ir kuro poreikis. Programos ekspertai suskaičiavo, kad pilnai perėjus prie Lietuvoje lengvatiniu akcizu apmokestinamo „žaliojo“ kuro sunaudojimas galėtų sumažėti net apie 58 mln. litrų per metus.

Skaičiuodami Lietuvos potencialą kaupiant organinę anglį, ekspertai vertino tokias tausojamosios žemdirbystės praktikas kaip kaip sumažintas žemės dirbimas, sėjomaina, tarpiniai pasėliai, mineralinių trąšų keitimas organinėmis. Šios praktikos leidžia atkurti dirvožemio sveikatą, prisideda prie klimato kaitos tikslų ir padeda optimizuoti ūkio resursus. 

Apie AB „Linas Agro“

AB „Linas Agro“ – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 9 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group.