Lietuvos vadovas atidarė užsienio politikos ir saugumo konferenciją

Lietuvos Respublikos Prezidentas penktadienį atidarė vienuoliktąją metinę Stasio Lozoraičio vardo Vilniaus užsienio politikos ir saugumo konferenciją, kurią organizuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centras (GSSC). Kreipdamasis į konferencijos dalyvius, šalies vadovas pabrėžė, kad šiandienos saugumo iššūkiai yra globalūs, o demokratinių valstybių atsakas į autoritarinių jėgų keliamą grėsmę Euroatlantiniam saugumui ir stabilumui turi būti vieningas ir ryžtingas.

„Tai, ką giname Europoje, o ypač Ukrainoje, nėra vien teritorija. Tai – pati mūsų laisvės esmė: laisvė mąstyti, veikti, spręsti ir formuoti savo politiką be priešiškų jėgų įtakos“, – sakė Lietuvos vadovas, pabrėždamas, kad ši laisvė yra kertinis demokratinių visuomenių atsparumo pagrindas tiek Europoje, tiek Indijos-Ramiojo vandenynų regione.

Šalies vadovas akcentavo būtinybę stiprinti gynybą visoje Europoje. Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva kitais metais gynybai skirs 5,38 proc. BVP, taip aiškiai parodydama, kad pasirengimas yra svarbiau nei retorika. Prezidentas paragino ir kitas NATO šalis išlaikyti aiškų bei skaidrų 5 proc. įsipareigojimą, vengiant „kūrybinės apskaitos“, galinčios silpninti pasitikėjimą Aljansu.

Kalboje Prezidentas išskyrė penkias esmines sritis, susijusias su saugumu ir gynyba, kuriose būtini neatidėliotini sprendimai: gynybos ir atgrasymo stiprinimą, paramą Ukrainai, transatlantinio ryšio sutvirtinimą, greitą prisitaikymą prie naujų technologijų ir atsaką į Eurazijos karinių pajėgumų stiprėjimą, atkreipiant dėmesį į augantį Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą.  „Grėsmė, su kuria susiduriame šiandien, nėra toli – ji paliečia kiekvieną laisvę ginančią Europos tautą. Ir mūsų atsakas turi būti greitas, vieningas ir ryžtingas“, – pabrėžė šalies vadovas.

Didelis dėmesys skirtas Lietuvos ir Vokietijos partnerystei – nuo „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos statybų Baisogaloje iki 45-osios Vokietijos brigados „Lietuva“ dislokavimo. Lietuvos vadovas akcentavo, kad šie sprendimai yra strateginiai žingsniai, stiprinantys atgrasymą ir regiono saugumą.

Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, šalies vadovas priminė, kad Lietuvos karinė parama šiais metais sieks 1 mlrd. eurų. Lietuva jau prisidėjo prie NATO PURL ir Patriot oro gynybos iniciatyvų, o Ukrainos rėmimas išlieka vienu svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo ir NATO prioritetų.

Prezidentas taip pat pabrėžė tvirtą transatlantinį ryšį ir JAV reikšmę Europos saugumui. Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas toliau plečiamas – nuo nuolatinės JAV karių buvimo Lietuvoje iki gynybos pramonės projektų ir energetinio saugumo. Klaipėdos SGD terminalas jau tapo svarbia energetinio saugumo grandimi, padedančia ir Ukrainai.

Ne mažiau svarbu išmokti Ukrainoje vykstančio karo pamokas ir greičiau adaptuotis prie naujų karybos metodų. „Rusija prisitaiko ir mokosi daug greičiau, nei tikėjomės. Kremlius rimtai analizuoja karo Ukrainoje patirtį ir integruoja įgytas pamokas į savo karinio rengimo programas. Jie padarė išvadas iš savo nesėkmių karo pradžioje ir sparčiai adaptuoja savo strategiją bei dalinasi išmoktomis pamokomis su ją remiančiais kitais autoritariniais režimais. Delsti negalime, turime sparčiau į tai reaguoti ir mes“, – pažymėjo šalies vadovas.
Prezidentas paminėjo ir Lietuvos pasirengimą pirmininkauti ES Tarybai 2027 metais. Lietuvos prioritetai apims gynybos stiprinimą, paramą Ukrainai, ES atsparumo ir konkurencingumo didinimą, migracijos valdymą bei istorinės atminties apsaugą. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos pozicija išliks tvirta remiant Ukrainos narystę Europos Sąjungoje iki 2030 metų.

Po kalbos Lietuvos vadovas dalyvavo trumpoje klausimų ir atsakymų sesijoje. Kalbėdamas apie santykius su JAV, Prezidentas akcentavo nuolatinio JAV karių buvimo Lietuvoje svarbą, gynybos pramonės projektų plėtrą bei JAV vaidmenį stiprinant energetinį saugumą. Atsakydamas į klausimą apie NB8, šalies vadovas pabrėžė, kad regioniniai formatai papildo NATO ir ES, sustiprindami greitą koordinaciją bei sprendimų priėmimą, tačiau jų nepakeičia.