Spaudos centras
Spaudos centras
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, tęsdamas darbo vizitą Danijoje, ketvirtadienį dalyvavo septintajame Europos politinės bendrijos (EPB) susitikime Kopenhagoje. Pagrindinės lyderių susitikimo temos –Europos saugumo ir gynybos iššūkiai, migracijos bei energetinio ir ekonominio saugumo klausimai.
Kalbėdamas apskritojo stalo diskusijoje „Saugumas ir atsparumas – tradicinės ir naujos grėsmės“, Prezidentas pabrėžė, kad Europa šiandien patiria visapusišką spaudimą – tiek karinėmis, tiek hibridinėmis, kibernetinėmis ir informacinėmis priemonėmis.
„Mūsų saugumas tikrinamas ne tik pasienyje ar oro erdvėje – jis tikrinamas mūsų institucijose, informacinėje erdvėje ir piliečių pasitikėjime demokratija. Grėsmės driekiasi nuo Baltijos iki Juodosios jūros – todėl turime veikti vieningai, koordinuotai ir nedelsti“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos vadovas akcentavo, kad rytinės Europos valstybės – ypač esančios greta Rusijos ir Baltarusijos – patiria nuolatinį spaudimą ir provokacijas.
„Šią vasarą Rusijos bepiločiai orlaiviai pažeidė kelių valstybių oro erdvę, tarp jų – ir Lietuvos. Tai ne atsitiktiniai incidentai, o kryptinga eskalacijos taktika, ir į ją būtina reaguoti aiškiais ir greitais veiksmais. Lietuva ne tik įvardija grėsmes, bet ir imasi atsakomybės: nuo 2026 m. šalies gynybos biudžetas sieks 5,25 proc. BVP, tai vienas aukščiausių rodiklių Europoje“, – sakė valstybės vadovas.
Šalies vadovas pasveikino naujas Europos Sąjungos iniciatyvas dėl rytinio flango stebėsenos ir dronų aljanso su Ukraina, tačiau pabrėžė, kad jos turi peraugti į realias, finansuojamas ir veiksmingas programas. Jo teigimu, Europos atsakas turi būti lankstus ir apimti ne tik ES nares, bet ir strateginius sąjungininkus, tokius kaip Jungtinės Amerikos Valstijos.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, Prezidentas pažymėjo, kad Rusija ne rodo pasirengimą taikai, o investuoja į karo tęsimą – daugiau nei 9 proc. BVP skiriama karo veiksmams, didėja dronų atakų skaičius. „Turime reaguoti ryžtingai – didinti karinę, finansinę ir technologinę paramą Ukrainai. Lietuva kasmet skirs 0,25 proc. savo BVP Ukrainos saugumui ir kviečia kitas šalis prisijungti“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad sankcijos Rusijai ir jos rėmėjams turi būti griežtinamos – ypač taikant papildomus muitus, baudžiamąją atsakomybę, turto areštą ir užkertant kelią sankcijų apėjimui. Prezidentas priminė, kad 19-ojo ES sankcijų paketo priėmimas siųstų stiprią žinutę Maskvai.
Šalies vadovas taip pat akcentavo naujas hibridines grėsmes: nuo migrantų instrumentalizavimo iki Baltijos jūros povandeninės infrastruktūros atakų, įskaitant šešėlinį laivyną, kuris tampa ne tik sankcijų apėjimo, bet ir sabotažo įrankiu.
Diskusijoje apie atsparumą Prezidentas išskyrė kritinės infrastruktūros apsaugą, kibernetinį saugumą, strateginę komunikaciją ir energetinę nepriklausomybę kaip prioritetines sritis.
„Baltijos šalys pasiekė energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, tačiau būtina tęsti bendrus projektus infrastruktūros apsaugai stiprinti“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjungos plėtra – tai ne tik strateginis pasirinkimas, bet ir geopolitinė būtinybė. Ukraina, Moldova ir Vakarų Balkanų šalys turi matyti aiškų, nuoseklų ir patikimą narystės kelią.
Lietuva kartu su Prancūzija, Italija, Danija, Latvija, Lenkija ir daugeliu kitų Europos šalių prisijungė prie iniciatyvos „Europos koalicija prieš narkotikus“ (ECAD). Iniciatyvos deklaracijoje skelbiama apie valstybių įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą kovojant su narkotikų kontrabanda ir organizuotu nusikalstamumu, taikyti išsamius sveikatos ir prevencijos priemonių paketus bei stiprinti finansinę priežiūrą, siekiant atsekti, konfiskuoti ir užkardyti nusikalstamu būdu įgytas lėšas.