Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį dalyvavo dar viename „Norinčiųjų koalicijos“ (angl. Coalition of the willing) susitikime. Nuotoliniame susitikime aptartos pastangos siekiant ilgalaikės taikos Ukrainoje – bendri veiksmai, prisidedant prie Ukrainos oro, sausumos ir jūrinių pajėgų stiprinimo, tolesnė parama Ukrainos kariuomenei, kaip pirmajai atgrasymo linijai.
Lietuvos vadovas ragino peržiūrėti koalicijoje dalyvaujančių šalių prioritetus ir paspartinti karinės paramos pristatymą. „Ukrainos kariuomenei reikia įrangos čia ir dabar, įskaitant pirkimą tiesiogiai iš Ukrainos gynybos pramonės, – pabrėžė Prezidentas. – Ukrainos karinės galios stiprinimas ir tolesnis paramos teikimas – svarbiausias Rusijos atgrasymo elementas.“
Pasak šalies vadovo, laikas judėti pirmyn. Paliaubų pasiūlymas, kurį Ukraina besąlygiškai priėmė, o Putinas ignoravo, nuo kovo mėnesio tebėra ant stalo. Rusija ir toliau vykdo išpuolius prieš civilius net per vadinamąjį trijų dienų paliaubų laikotarpį, melagingai paskelbtą Kremliaus. „Turime susitelkti į tai, ką galime padaryti: stiprinti Ukrainos teisę į savigyną, užtikrinti karinę paramą, tvirtai remti jos teritorinį vientisumą. Taip pat sakome „ne“ Ukrainos nuginklavimui ar priverstiniam neutralumui ir turime išlaikyti sankcijų spaudimą Rusijai tol, kol taikos susitarimas taps tvarus. Su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bei koalicijai priklausančiomis šalimis aptarėme poreikį pateikti naują besąlyginį 30 dienų. ugnies nutraukimo pasiūlymą, kurį atmetus ar sulaužius bus imtasi griežtų priemonių Rusijos atžvilgiu, įskaitant ir sankcijų stiprinimą“, – pažymėjo šalies Prezidentas.
Taip pat, pabrėžė Prezidentas, svarbu užsitikrinti aktyvų JAV įsitraukimą į saugumo garantijų įgyvendinimą. Tačiau, šalies vadovo teigimu, Europos vadovaujamos saugumo pajėgos taip pat yra būtinybė. Jos turi būti patikimos, pakankamai skaitlingos, turinčios aiškias įsitraukimo taisykles bei įgaliojimus nedelsiant veikti.
Jungtinės Karalystės Ministro Pirmininko Keiro Starmerio organizuotame susitikime dalyvavo Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Švedijos, Danijos, Suomijos, Lietuvos, Estijos, Latvijos, Islandijos, Norvegijos, Kanados, Čekijos, Rumunijos, Belgijos, Graikijos, Kipro, Slovėnijos, Kroatijos ir Turkijos valstybių vadovai, taip pat NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.