Lietuvos verslas turi galimybių NATO rinkoje, bet jų neišnaudoja: kas trukdo?

Kosmoso technologijos, bepiločiai sprendimai, ryšio sistemos ar pažangios optikos produktai šiandien jau nebe siauros nišos, o kritinės saugumo infrastruktūros dalys. Tęsiantis karui Ukrainoje ir augant technologinio pranašumo svarbai, NATO valstybės vis aktyviau investuoja į gynybos ir dvejopos paskirties sprendimus – tai reiškia ir augančią paklausą verslui, galinčiam pasiūlyti inovatyvius produktus ar paslaugas. Vis dėlto Inovacijų agentūros atlikta analizė rodo, kad Lietuvoje ši galimybė kol kas išnaudojama tik iš dalies.

Vos 15 proc. gynybos įmonių dalyvauja NATO pirkimuose, parodė Inovacijų agentūros užsakymu atlikta gynybos verslo sektoriaus apklausa. 63 proc. įmonių teigia, kad norėtų dalyvauti aljanso skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, tačiau to nesiima dėl įvairių priežasčių.

„NATO pirkimai – tai galimybė Lietuvos įmonėms, kurią verta išnaudoti net jei procesai iš pradžių atrodo sudėtingi. Čia atsiveria kelias ne tik realizuoti inovacijas, bet ir prisidėti prie NATO technologinio pranašumo bei bendro saugumo. Todėl raginame mūsų šalies verslą aktyviau dalyvauti šiuose pirkimuose“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas.

Kas iš tiesų trukdo dalyvauti NATO pirkimuose

Didžiausios kliūtys, kurias įvardija įmonės, susijusios su pačiu procesu – apie du trečdalius apklaustųjų išskiria sudėtingą ir didelės apimties techninę dokumentaciją, taip pat minimas sertifikuotų produktų trūkumas, procesų sudėtingumo įspūdis ir neaiškumas, nuo ko pradėti.

Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas atkreipia dėmesį, kad dalis šių barjerų kyla dėl objektyvių reikalavimų, tačiau maždaug pusė įmonių kaip vieną pagrindinių kliūčių įvardija informacijos stoką.

„Įmonės dažnai neįsitraukia ne todėl, kad negalėtų atitikti reikalavimų, o todėl, kad nežino, kur kreiptis, kaip veikia procesas ir kokių pirmųjų žingsnių imtis. Dėl to NATO pirkimų sistema iš šalies gali atrodyti gerokai sudėtingesnė, nei yra iš tiesų“, – sako M. Survilas.

Tai, kad pirkimų procesas yra suprantamesnis nei gali pasirodyti, patvirtina ir pačios įmonės, jau pradėjusios šį kelią. Registracijos procesas NATO palaikymo ir pirkimų agentūroje (NSPA) vertinamas gana palankiai – vidutiniškai apie 3,7–4 balus iš 5. Praktikoje tai reiškia, kad didžioji dalis pagrindinių procedūrų yra aiškios, o jų trukmė – palyginti trumpa.

Praktinis kelias į NATO pirkimus

Praktinis įėjimas į NATO pirkimų sistemą prasideda nuo kelių nuoseklių, aiškiai apibrėžtų žingsnių.

Pirmasis – NATO komercinės ir valstybinės įmonės NCAGE kodo gavimas. Įmonė turi pateikti prašymą dėl šio kodo suteikimo, nurodydama jo gavimo tikslus. Gavusi prašymą, NATO palaikymo ir pirkimų agentūra (NSPA) kreipiasi į nacionalinį kodifikavimo biurą  – Lietuvoje veikiančią Gynybos resursų agentūrą prie KAM – dėl įmonės duomenų patikrinimo. Įvertinus pateiktus duomenis, įmonė įtraukiama į NCAGE registrą, o apie suteiktą kodą informuojama tiek pati įmonė, tiek NSPA. Šis procesas paprastai trunka nuo trijų (skubos tvarka) iki  10 darbo dienų.

Turint NCAGE kodą, pereinama prie kito etapo – registracijos NSPA elektroninių pirkimų sistemoje. Šiame etape NSPA inicijuoja tiekėjo patikimumo vertinimą ir kreipiasi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Patikrinus patikimumą ir gavus teigiamą įvertinimą, NSPA įtraukia įmonę į registrą ir suteikia prieigą prie e-pirkimų portalo. Šis etapas paprastai užtrunka apie 10 darbo dienų.

„Lietuvos gynybos sektoriaus įmonės jau šiandien kuria sprendimus, kurie gali prisidėti prie NATO šalių saugumo stiprinimo. Potencialas yra, tačiau jis dar nėra išnaudojamas. Norint jį realizuoti, svarbu ne tik pačių įmonių iniciatyva ir pasirengimas, bet ir nuoseklus ekosistemos stiprinimas – aiški informacija, prieinama pagalba ir paskatos įsitraukti į tarptautinius pirkimus“, – apibendrina M. Survilas.