Spaudos centras
Spaudos centras
Nors dauguma įmonių šiuo metu negali vykdyti įprastos veiklos dėl karantino reikalavimų, šie metai gali tapti perversmu. Ekspertai įsitikinę, kad 2021-ieji – galimybių laikas, jei tinkamai išnaudosime Europos Sąjungos (ES) atsigavimo fondo pagalbą. Pramonė turėtų nepraleisti progos ir žengti į priekį skaitmenizacijos, žiedinės ekonomikos ir žaliojo kurso link. Tiesa, pandemijos pabaiga gali reikšti ir naujus nesutarimus dėl didėjančios pajamų nelygybės.
Europos Sąjunga suteikia progą klestėti
„Norėtųsi sakyti, kad mes gyvename naujoje realybėje, bet, mano supratimu, mes dar gyvename tokioje besivystančioje naujojoje realybėje. Viena aišku – ji nebus tokia, kokia buvo“, – apie pandemijos sukaustytą pasaulį sako verslo psichologas, Lietuvos verslo forumo organizatorius Dainius Baltrušaitis. Jo teigimu, nors praėjusieji metai įmonėms buvo persikrovimo laikotarpis, 2021-ieji yra galimybių metai.
„Šiuos metus, 2021-uosius, turime labai unikalius. Konkrečiai kalbu apie Europos Sąjungos atsigavimo fondo pinigus, kurie ateina į Lietuvą. Tai yra unikali galimybė panaudoti juos tvariai ir prasmingai, kad augimą matytume ne tik šiemet, bet ir ateityje“, – teigia D. Baltrušaitis, daugiau kaip 150 garsių verslo veikėjų sukvietęs pasidalinti idėjomis kovo pradžioje įvyksiančiame Lietuvos verslo forume. Renginys vyks internete - pranešimai, diskusijos, vebinarai gyvai net tris dienas bus transliuojami puslapyje www.versloforumas.org.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat sutinka, kad turime naudotis ES teikiama galimybe, kadangi tokių šansų gali nepasikartoti.
„Tokių pigių pinigų, kokie yra dabar, ko gero, niekada nebus. Nesinaudoti tokia galimybe būtų kvaila, nes visos kitos šalys ja naudojasi, jau transformuoja savo pramonę ir transformuos savo ekonomikas, o mes liksime užribyje. Reikia investuoti į tas sritis, kurios ilguoju periodu sukurs didesnę pridėtinę vertę.“
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė taip pat įsitikinusi – šis laikotarpis gali tapti postūmiu tik dar labiau sustiprėti.
„Siekiame išsaugoti darbo vietas, konkurenciją ir verslų įvairovę, dėl to startuojame su pagalbos verslui paketais, kad jie pasiektų darbo vietas sau ir kitiems kuriančius žmones kuo greičiau. Parama verslui – karščiausia aktualija, tačiau Lietuva iš krizės gali išeiti sustiprėjusi ir drąsiai pasitikti ateitį turėdama stiprią ekonomikos augimo darbotvarkę. Dėl to planuojame investicijas į naujų darbo vietų kūrimą, esame pasiryžę iš esmės reformuoti ir sukurti veiksmingą inovacijų ekosistemą, kuri Lietuvoje leistų sukurti daugiau pridėtinės vertės, ruošiamės pertvarkyti verslo priežiūrą, kad ši skatintų žmonių iniciatyvą, o ne ją gniaužtų, konsultuotų, o ne baustų”, – sako A. Armonaitė
Skaitmenizacija medicinos ir švietimo srityse neišvengiama
V. Janulevičius įsitikinęs, kad tiek verslas, tiek Vyriausybė turi nebijoti priimti sprendimus, užtikrinančius esminių pokyčių įgyvendinimą. Jo teigimu, tie sprendimai atlieptų ir ES ateities viziją: „Skaitmenizavimas, žiedinė ekonomika ir žaliasis kursas yra ES įvardinami prioritetai ir tai yra galimybė Lietuvai, nes šioms sritims yra skiriami ES finansai.“
Anot pašnekovo, skaitmenizavimas turėtų vystytis visose srityse, didžiausias dėmesys – švietimui ir medicinai.
„Medicina ir švietimas – tai yra vieni iš esminių dalykų, kuriuose turėtume siekti esminės pažangos. Be švietimo negalėsime užauginti tos kartos ir tokių specialistų, kurie išnaudotų kasdien atsirandančias naujas technologijas, suvoktų esminius virsmus, vykstančius pasaulyje. To reikia, kad galėtume didinti mūsų konkurencingumą, kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Tad švietimas yra prioritetas.
Pandeminė situacija tik dar labiau išryškino naujos kartos medicinos poreikį – skaitmenizuotos, kad turėtume visą analitiką čia ir dabar, kad galėtume užbėgti įvykiams už akių. Matome didžiulę problemą, jog nėra vieningos sistemos, ji nefunkcionuoja taip, kaip buvo tikėtasi. Tad skaitmenizavimas ir technologinis atsinaujinimas yra tikrai labai reikšminga kryptis. Tai galioja tiek švietimo, tiek sveikatos, tiek pramonės, kurią irgi būtina skaitmenizuoti, kad paspartėtų visi procesai, sritims. O kertinėse srityse, tokiose kaip medicina, valstybės valdymas, gamyba, tai yra prioritetas“, – įsitikinęs V. Janulevičius.
Žaliavų perdirbimas sumažins importą
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas teigia, kad kartu su Europa turime judėti žiedinės ekonomikos link. Tai reiškia, kad teisingai perdirbant atliekas, valstybei reikės pirkti mažesnius kiekius žaliavų, išsaugosime gamtą ir sukursime didesnę pridėtinę vertę.
„Europos Sąjungoje neturime daug išteklių ir žaliavų, kalbant apie iškastinį kurą. Kai kurios šalys turi, bet tai tikrai nėra kertiniai ES pardavimai ir pajėgumai, kurie kuria BVP. Mes turime kuo greičiau pereiti prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo, išnaudodami žaliavas ir atliekas, kurios yra pas mus, teisingai jas perdirbant. Pasakysiu keletą skaičių: Vokietija perdirba apie 92 proc. visų savo atliekų ir tik 6 - 8 proc. keliauja į sąvartynus. Tai yra labai mažas skaičius. Palyginimui, Lietuvoje 60 proc. yra perdirbama ir 40 proc. keliauja į sąvartynus. Tai yra dramatiški skaičiai, kuriuos turime keisti. Jeigu daugiau perdirbame, mums reikia užpirkti mažiau žaliavų. Mažesnis importas reiškia didesnę sukuriamą pridėtinę vertę šalies viduje, Europos Sąjungoje ir t. t.“, – teigia V. Janulevičius.
Pandemija išryškino struktūrines problemas, pasėjo didesnės infliacijos sėklas
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad galimybes išnaudoti būtina, tačiau į ateitį žvelgti su per dideliu optimizmu dar anksti. Nors kol kas Lietuva nuo COVID-19 nukentėjo minimaliai, anot jo, pandemija išryškino ir įsisenėjusias problemas visame pasaulyje.
„2020-uosius Lietuva baigė su siautėjančia pandemija, bet minimaliomis ekonominėmis pasekmėmis. Matant medicinos progresą ir skiepijimo procesą ar pokyčius JAV politinėje lyderystėje, gali kilti noras į ateitį žiūrėti su pertekliniu optimizmu, tačiau 2021-ieji nebus tik rožėmis kloti. Nulinės ir neigiamos palūkanos bei neribota centrinių bankų kuriama pinigų pasiūla, biudžetų deficitai ir įvairiausios pagalbos priemonės sušvelnino ekonomines pasekmes, bet išryškino įsisenėjusias struktūrines problemas, padėjo išsipūsti ne vienam finansiniam burbului ir pasėjo senai užmirštų problemų, pavyzdžiui, didesnės infliacijos, sėklas. Tačiau centriniai bankai gali būti priversti balansuoti tarp poreikio toliau užtikrinti pakankamą likvidumą ir galimybes skolintis bei vis labiau ryškėsiančio poreikio slopinti neracionalias spekuliacijas finansų rinkose ir prikirpti išlendančias infliacijos ausis“, – pasakoja N. Mačiulis.
Jis papildo, kad ilgalaikis nedarbas, tikėtina, išaugs ir į prieš krizę buvusį lygį greitai nesugrįš. Didėjanti pajamų nelygybė daugelyje Vakarų valstybių gali ir toliau kurstyti populistines idėjas ar net pavirsti į socialinius neramumus.
„Priešprieša tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų, tikėtina, nesumažės, geopolitinės įtampos niekur nedingo, gali tekti prisiminti ir vis akivaizdesnius ir žalingesnius klimato kaitos padarinius“, – sako ekonomistas.
Lietuvos verslo forumas kvies jungtis internetu
Visais šiais pramonės ir technologijų klausimais daugiau nei 150 pranešėjų diskutuos kovo 3–5 dienomis įvyksiančiame Lietuvos verslo forume – didžiausioje šalies istorijoje interneto konferencijoje. Praeitais metais pirmosios COVID-19 bangos metu įvykęs įžanginis renginys sulaukė milžiniško verslo bendruomenės susidomėjimo, forumo dalyvių skaičius tuomet siekė 5000. Dabar jų laukiama dar daugiau.
Kaip pasakoja renginio organizatorius D. Baltrušaitis, forumas skirtas kalbėtis ne apie sunkumus, o apie galimybes. Skaitmenizacijos, žaliojo bei žiedinės ekonomikos kurso temoms bus skiriamas didžiausias dėmesys.
„Lietuvos verslo forumas skirtas ne galvoti apie žlugimą ar sunkumus, bet pagalvoti, kaip mes galim išnaudoti unikalias galimybes. Iš tikrųjų 2020-ieji metai daugeliui įmonių buvo persikrovimo metai. Ko gero, nėra nei vienos įmonės, kurios vienaip ar kitaip nepaveikė pandemija. Kalbant iš kitos perspektyvos, koks tas persikrovimas? Šitas forumas yra skirtas pažiūrėti tiek plačiau, tiek siauriau, ką tai reiškia man, ką tai reiškia mano kolegoms, ką reiškia pačiai verslo bendruomenei“, – teigia D. Baltrušaitis.
Lietuvos verslo forumas pirmą kartą vyks tris dienas iš eilės. Tokį sprendimą paskatino praėjusių metų renginio patirtis.
„Pernai forumas truko vieną dieną ir vyko 9-iose virtualiose salėse paraleliai. Kai kurie dalyviai atsiliepė, kad buvo naudinga sudalyvauti, bet norėjosi ir čia, ir čia, nors persiplėšk. Tad šiemet padarėme trijų dienų forumą“, – pasakoja D. Baltrušaitis.
Pirmoji diena, kovo 3-oji, skirta pranešimams, kurių metu bus kalbama pagrindinėmis temomis, kaip vystysis Lietuvos verslas, kokios tendencijos bei galimybės. Antrąją dieną pranešėjai detalizuotai aptars konkrečius verslo sektorius, tokius kaip logistika, žemės ūkis, nekilnojamasis turtas. Paskutinę forumo dieną vyks praktinės paskaitos ir mokymai, kuriais bus siekiama padėti sustiprinti įvairias verslo puses: el. prekybą, personalo valdymą, rinkodarą ir daugiau.
Lietuvos verslo forumas, kaip pabrėžia organizatoriai, yra socialinio pobūdžio, o ne komercinis renginys – jo tikslas yra sutelkti verslo bendruomenę ir suteikti galimybę verslininkams bei ekspertams apsikeisti idėjomis, skatinančiomis proveržį aktualiose probleminėse srityse. Dėl to šių metų renginyje, kaip ir pernai, yra suteikiama galimybė dalyvauti nemokamai. Taip pat, skatinant verslo komandų edukaciją, įvestas bilietas įmonėms, suteikiantis galimybę už simbolinį mokestį prisijungti dešimčiai žmonių.
Su visa Lietuvos verslo forumo programa jau netrukus bus galima susipažinti puslapyje www.versloforumas.org.