Spaudos centras
Spaudos centras
Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), atstovaujanti apie 90 proc. žemės ūkio produkcijos gaminančių Lietuvos ūkių ir ženkliai prisidedanti prie šalies visuomenės aprūpinimo aukštos kokybės įperkamais maisto produktais ir konkurencingo eksporto, kviečia aukščiausius šalies politikus bendradarbiauti, įgyvendinant sektoriui reikalingus pokyčius, visų pirma, biurokratinės naštos mažinimą ir supaprastinimą bei savitarpio pasitikėjimo didinimą.
Anot LŽŪT pirmininko Jono Vilionio, Taryba palankiai vertina XIX-osios Vyriausybės programoje įtvirtintą pagrindinį tikslą – ekonomikos augimą. Jis turi būti perkeltas į žemės ūkį, siekiant plėtoti gamybą, kurti gyvybingą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį, kuris savo ruožtu užtikrintų kaimo gyvybingumą. „Mes palaikome Vyriausybės planus pripažinti žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti, tačiau norisi matyti konkretų šio pripažinimo turinį. Esame pateikę naujai suformuotai Vyriausybei siūlymus, ko trūksta Lietuvos žemės ūkiui ir atskiriems jo sektoriams, kad būtų galima padaryti apčiuopiamą proveržį. Priešingai, nei Žemės ūkio rūmai, virtę patogiais valdžios pataikūnais ir nebeatstovaujantys žemdirbių, Lietuvos žemės ūkio taryba siekia, kad valdžia dirbtų kaimo žmogui ir sudarytų sąlygas užsidirbti, išgyventi iš savo veiklos. Žemės ūkio rūmai tėra iš valstybės finansuojama, ūkininkams nereikalingi buterbrodinių kursų organizatoriai, kurie tikro žemės ūkio neatstovauja. Negalime leisti, kad kaimas išsivaikščiotų – mūsų šalyje jau neliko kadaise klestėjusio linų sektoriaus, merdi pienininkystė, nebeapsirūpiname kiauliena, sunkumų patiria diduma žemės ūkio sektorių, tad metas imtis konkrečių priemonių“, ragina J. Vilionis.
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus, nepaprastai svarbu, koks bus naujosios šalies Vyriausybės santykis su žemdirbių savivaldos organizacijomis. „Apmaudu, kad praėjusiai valdžiai net teismuose turėjome įrodinėti nesantys lobistai. Žemdirbių savivaldos organizacijos turi būti valdžios partneriu, nes juk būtent pats žemdirbys geriausiai žino, ką, kaip ir kada su žeme reikia daryti, siekiant efektyviausio rezultato. Būtent tokiu tvirtu, patikimu, tačiau reikliu partneriu pasirengusi būti Lietuvos žemės ūkio taryba. Viena vertus, sveikiname naujosios Vyriausybės užmačias pripažinti žemės ūkį strateginiu sektoriumi, visgi šias užmačias norime matyti įgyvendintas konkrečiais teisės aktais, apčiuopiamais darbais“.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas akcentuoja, kad dabartiniame Bendrąją žemės ūkio politiką įgyvendinančiame Lietuvos strateginiame plane gausu taisytinų aspektų bei perteklinės biurokratijos. „Biurokratijos čiuptuvai pernelyg tampriai apraizgę žemės ūkio sektorių reguliuojančiose įstaigose ir institucijose. Žemės ūkio subjektai tapę perteklinių reikalavimų, lentelių ir žurnalų pildymo, kartais net absurdiškų neatitikimų įkaitais. Į Lietuvos teisės aktus perkeliami europiniai reikalavimai dažnai išsigimsta, apsivelia naujais, agronomui ar veterinarui nesuvokiamais elementais, prisidengiant fraze „taip liepia Europa“, nors ES reglamentuose dažnai paliekamas lankstumas pačiai valstybei narei gyventi pagal faktinę savo šalies situaciją. Mes, Lietuvos žemės ūkio tarybos nariai, esame pasirengę bendradarbiauti, mažinant tokių apmaudžių klaidų kiekį nacionaliniuose teisės aktuose ir ištobulinant juos tiek, kad žemės ūkio subjektai galėtų dirbti lygiaverčiai su kolegomis kitose Europos Sąjungos šalyse.“.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas atkreipia dėmesį į Vyriausybės planuojamas naujoves, sukelsiančias ūkininkams papildomą naštą: „Įvedus elektroninį mokėjimą už kelius, žemdirbiams už kelių naudojimą gali tekti mokėti daugiau. Savo ruožtu dėl to išaugtų žemės ūkio produkcijos kaštai ir kainos vartotojams. Ne mažesnį susirūpinimą kelia ir Vyriausybės planai dėl nekilnojamojo turto mokesčio – koks jis bus žemės ūkio subjektams? Ar nesiskirs skirtingose savivaldybėse ūkininkaujančių subjektų apmokestinimas, ar toks mokestis neiškreips konkurencijos tarp žemdirbių? Mes, Lietuvos žemės ūkio tarybos bendruomenė, esame pasirengusi konstruktyviam dialogui su aukščiausiomis valdžios institucijomis, kad paskubomis priimti trumparegiški sprendimai galutinai nesunaikintų ir taip sunkumus patiriančių sektorių, kaip antai pienininkystės ar paukštininkystės“.
Žemės ūkio sektorius Lietuvoje sukuria apie 4 proc. valstybės BVP. Lietuvos ūkiai ženkliai prisideda bei ateityje prisidės prie šalies visuomenės aprūpinimo aukštos kokybės įperkamais maisto produktais ir konkurencingo eksporto. Teisinga linkme nukreiptų bendrų politikų ir žemės ūkio gamybininkų pastangų dėka šie rodikliai galėtų dar labiau išaugti, prisidėdami prie šalies gynybos stiprinimo ir gerovės kūrimo.
Daugiau informacijos:
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, tel. +370 607 67341