Liko treji metai švietimo įstaigų vadovams įgyti magistro laipsnį

Lygiai treji metai – tiek laiko turi švietimo įstaigų vadovai, kad įgytų privalomą magistro išsilavinimą, jei jo dar neturi. Pagal Švietimo įstatymo 59 straipsnį ir jo pakeitimus, magistro laipsnis yra privalomas ne tik nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriamiems švietimo įstaigų vadovams, bet nuo 2027 m. rudens – ir pareigas jau einantiems mokyklų ir darželių direktoriams.

Siekdamas užtikrinti platų šių studijų prieinamumą, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Ugdymo mokslų institutas nuo šių metų prisijungia prie aukštųjų mokyklų ir jų padalinių, siūlančių esamiems ir būsimiems vadovams įgyti reikiamą kvalifikaciją.

Vilniuje vykdomos studijos, skirtos vadovams, jų pavaduotojams ugdymui ir ugdymą organizuojantiems skyrių vedėjams, pritaikytos dirbantiems asmenims. Jos yra finansuojamos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis, tad šiuo metu VU FsF Ugdymo mokslų institutas gali pasiūlyti net 17 valstybės finansuojamų vietų.

Kompetentingiems vadovams parengti aktyviai vadybinei veiklai bendrojo ugdymo mokyklose skirta VU FsF švietimo politikos ir lyderystės mokyklų vadovams magistrantūros šaka orientuota ne tik į dabarties, bet ir į ateities švietimo iššūkius. Studijų mentorius yra patyręs praktikas doc. Sergejus Neifachas. Dėstytojai – žymiausi Lietuvos edukologai, aukščiausių kompetencijų turintys mokslininkai ir praktikai, dirbantys švietimo politikos, administravimo ir lyderystės srityje: prof. Lilija Duoblienė, prof. Rimantas Želvys, prof. Arūnas Poviliūnas, doc. Irena Stonkuvienė, doc. Vita Venslovaitė, doc. Sandra Kairė, partnerystės profesorius Kęstutis Kaminskas, partnerystės docentė Eglė Daunienė, Nacionalinio NVO švietimo tinklo vadovė Judita Akromienė, dr. Irena Raudienė ir kiti.

Esami ir būsimi mokyklų vadovai gilinsis į švietimo politikos ir vadybos, švietimo sociologijos, švietimo teisės, ekonomikos ir finansų, lyderystės strategijos švietime klausimus. Tarp studijų dalykų – ugdymo turinio vadyba, tyrimų metodologija, šiuolaikinė ugdymo filosofija. Bus nagrinėjamos tokios aktualios šių dienų temos kaip demokratiškos mokyklos kūrimas, medijų, technologijų – be kita ko, ir dirbtinio intelekto – poveikis mokyklai, tarpkultūriškos ir įtraukios mokyklos kūrimas, tiesioginės migracijos patirties turinčių vaikų integracija mokykloje ir kita.

Švietimo įstaigų vadovai praktikoje kylančias problemas ir jiems rūpimas aktualias temas galės aptarti Lyderystės forumuose, kuriuose ne tik bus ieškoma problemų sprendimo būdų, bet ir galės susiburti veikli bendruomenė, gebanti inicijuoti švietimo pokyčius ir aktyviai formuoti švietimo politiką.

Ne mažiau svarbu, kad magistrantams bus privaloma tarptautinė stažuotė užsienio mokyklose ar kitose švietimo įstaigose, kas praplės jų švietimo lauko ir problematikos matymą. O derinti studijas ir darbines pareigas leis numatytas tvarkaraštis: užsiėmimai vyks ketvirtadieniais–šeštadieniais du kartus per mėnesį, bus galimybė pagal kurso specifiką visai grupei pereiti prie studijų nuotoliniu būdu.