Spaudos centras
Spaudos centras
Lina Valiulytė-Vaišvilienė, „Enefit“ rizikų valdymo ekspertė
Balandžio mėnuo Lietuvoje džiugino ne tik orais, bet ir elektros kainomis. Įsitvirtinantis pavasaris ir su juo į šalį atkeliavusi šiluma nuosekliai didino elektros energijos gamybą iš saulės ir vėjo, o kartu mažėjo ir vartojimas. Praėjusį mėnesį pasiekėme didžiausią valandos elektros energijos gamybą per 20 metų nuo Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymo.
Balandį, lyginant su kovu, elektros kaina biržoje pigo 19 proc. iki 7,45 ct/kWh (be PVM).
Rekordų įtaka elektros kainoms
Balandžio mėnesį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje, Lietuvos kainų zonoje, buvo 9,02 ct/kWh (su PVM). Tai – žemiausia kaina šiais metais. Su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas) pasirinkusiems vartotojams vidutinė galutinė elektros kaina siekė apie 20,88 ct/kWh (su PVM). Tai leido ir „Enefit” klientams pasiūlyti konkurencingas, o tam tikrais atvejais, net ir geriausias fiksuotų planų kainas rinkoje.
Šiltesni orai ir ilgesnės dienos lėmė mažesnį elektros energijos suvartojimą. Pavyzdžiui, kaip anksčiau skelbė „Litgrid“, Velykų antrąją dieną elektros šalyje suvartota rekordiškai mažai. Mažėjant elektros paklausai, mažėja ir jos kaina.
Kartu įtakos kainai turėjo ir elektros gamyba iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių. Balandį Lietuvoje vėjo jėgainių sparnai ir saulės spinduliais maitintos elektrinės sugeneravo 531 GWh elektros energijos, kai kovą – 489 GWh. Bendras elektros energijos vartojimas šalyje sumažėjo nuo 1000 GWh iki 893 GWh.
O kas būtų jei...
Nors dabar galime džiaugtis stabiliai augančiais elektros gamybos pajėgumais iš atsinaujinančių šaltinių, mažėjančiu vartojimu ir kainomis – klausimas „o kas būtų jei...“ kyla pagrįstai.
Balandžio pradžioje dėl gedimo Švedijoje keletui dienų atsijungė „NordBalt“ elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos. Nors problema buvo išspręsta per kelias dienas, tai elektros kainas biržoje kilstelėjo į viršų.
Baltijos jūroje dar praėjusių metų gruodį nukirstas elektros perdavimo kabelis, jungiantis Estiją ir Suomiją, kol kas nėra sutvarkytas. Tai riboja pigesnės elektros importą iš Skandinavijos, ja turime pasirūpinti patys, todėl ir elektros kainos kreivė Lietuvos vartotojams dar turi potencialo leistis žemyn.
Visgi, nepaisant infrastruktūrinių trikdžių, balandį vidutinė elektros kaina Latvijoje siekė 7,7 ct/kWh (be PVM), o Estijoje – 7,3 ct/kWh (be PVM). Tokios kainos – beveik 2 ct/kWh mažesnės nei kovo mėnesį (Latvijoje – 9,2 ct/kWh; Estijoje – 9,02 ct/kWh). Tai rodo, kad net ir nepaisant infrastruktūrinių trikdžių, trumpalaikių kainų šuolių, elektros kainų kreivė regione nuosekliai leidžiasi.
Ispanijoje ir Portugalijoje šios savaitės pradžioje dingusi elektra mums, Lietuvoje ir Baltijos šalyse, tiesioginės įtakos tarsi neturėjo – nepaveiktas nei elektros tiekimas, nei elektros kainos. Nepaisant to, šis pavyzdys verčia susimąstyti ar force majeure situacijoms esame pasiruošę. O ruoštis turėtumėme ir individualiai, nes, kaip rodo mūsų patirtis, vasaromis gamta mėgsta iškrėsti savo pokštų.
Pasiruošimo būdų yra įvairių: nuo pasirūpinimo būtiniausiais daiktais, kurie leistų be didesnių nepatogumų laukti elektros tiekimo atkūrimo iki elektros generatorių ar energijos kaupiklių, apie kuriuos kalbame vis daugiau.
Horizonte – vasara
Gegužės mėnesio orų prognozės rodo, kad vidutinė temperatūra bus aukštesnė nei įprasta, o kritulių kiekis – mažesnis. Džiaugtis galime ne tik dėl to, kad lauke leisti laiką bus maloniau, bet ir dėl to, kad atsinaujinančios energijos šaltiniai elektrą generuos be poilsio. Dėl to, tikėtina, birželio pradžioje kalbėsime apie dar mažesnes elektros kainas.
Apibendrinant, balandžio mėnesį, Lietuvoje fiksuotos žemiausios elektros kainos nuo metų pradžios, o prognozės gegužei išlieka palankios. Belieka tikėtis, kad nenumatytų aplinkybių išvengsime ir vartotojams „Enefit“ galės pasiūlyti vis geresnes elektros tiekimo planų kainas.