Spaudos centras
Spaudos centras
Permainingas gegužės mėnuo gąsdino šalčiais ir krituliais, tačiau elektros kainoms reikšmingos neigiamos įtakos tai neturėjo. Nors paskutinį pavasario mėnesį elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių rekordais nepažymėjo, panašiame lygyje kaip ir praėjusį mėnesį išlikęs gyventojų elektros vartojimas leido džiaugtis dar mažesnėmis kainomis nei balandžio mėnesį.
Gegužę, lyginant su balandžio mėnesiu, elektros kaina biržoje mažėjo 9,3 proc. iki 6,76 ct/kWh (be PVM).
Žemiausia kaina šiais metais
Gegužės mėnesį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje buvo 8,19 ct/kWh (su PVM). Tai dar vienas mėnuo, kai fiksuojame žemiausią elektros kainą šiais metais. Su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas) pasirinkusiems „Enefit“ klientams vidutinė galutinė elektros kaina buvo mažesnė nei balandį ir siekė apie 20,00 ct/kWh (su PVM).
Elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių bendrai buvo mažesnė nei balandį. Saulės energijos pagaminome 20 proc. daugiau, tačiau vėjo – 25 proc. mažiau. Orai buvo permainingi ir galimybės džiaugtis pavasariu lauke – ribotos. Net ir ilgėjant dienoms, šviesėjant vakarams, elektros energijos gegužę suvartojome daugiau nei balandį.
Nepaisant to, gegužės pradžia žadėjo daug. Pirmąją savaitę augusi energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių leido trumpam pagalvoti apie galimą rekordinį mėnesį. Visgi, netrukus grįžę vėsūs orai grąžino ir mus į realybę. Per šį mėnesį saulės ir vėjo elektrinės sugeneravo 495 GWh elektros energijos, kai balandžio mėnesį – 531 GWh. Bendras elektros energijos vartojimas augo nuo 892 GWh iki 922 GWh.
Laukti liko nedaug
Gegužės mėnuo atsinaujinančiai energetikai viso savo potencialo išnaudoti neleido. Visgi, vasara jau čia ir, tikėtina, kad saulės spindulių bei gaivinančio vėjo sulauksime daugiau. Tendencijos rodo, kad vasaros mėnesiais, dėl įvairių elektros energijos infrastruktūros remonto darbų, kainos gyventojams už elektrą būna aukštesnės nei pavasarį. Nepaisant to, vertinant tik elektros energijos gamybos, vartojimo įpročius, kainų pokyčius biržoje, elektros kainos turėtų dar labiau sumažėti. Tai reiškia, kad savo klientams, pasirinkusiems su birža susietą planą, kainos už elektros energiją eilutėje galėsime įrašyti ženkliai mažesnius skaičius.
Mažesnių kainų už elektrą potencialas dabar neišnaudojamas ir dėl Baltijos jūroje apgadinto elektros perdavimo kabelio, jungiančio Estiją ir Suomiją. Visgi, pozityvo jau galime įžvelgti – remonto darbai, skelbiama, turėtų būti baigti iki liepos pradžios. Tai reiškia, kad pigesnės elektros energijos iš Skandinavijos turėsime daugiau.
Nepaisant orų, mažesnės elektros energijos generacijos iš atsinaujinančių šaltinių ar net infrastruktūrinių trikdžių, gegužę vidutinė elektros kaina kaimyninėse šalyse taip pat pigo. Latvijoje gegužę kaina siekė 6,79 ct/kWh (be PVM), kai balandžio mėnesį – 7,74 ct/kWh (be PVM). Tuo tarpu Estijoje praėjusį mėnesį kaina nusistovėjo ties 6,76 ct/kWh (be PVM), kai balandžio mėnesį kainavo 7,33 ct/kWh (be PVM).
Horizonte – vasara
Žvelgiant retrospektyviai, gegužės mėnuo, nors ir neatnešė rekordų generuojant elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, buvo pozityvus galutinės kainos prasme. Tam tikromis savaitėmis sugebėjome pasigaminti elektros energijos tiek, kiek suvartojome, o kartais – net ir eksportuoti daugiau nei importuoti.
Panašu, kad artėjantys vasariški orai didins saulės ir vėjo elektrinių pajėgumus. Jei vis daugiau laiko leisime gamtoje, turėtų mažėti ir mūsų vartojimas. Tai reiškia, kad prognozės elektros kainų atžvilgiu – pozityvios. Tikėtina, kad savo klientams tiek mes, tiek mūsų konkurentai, galėsime pateikti vis geresnius kainos pasiūlymus. Ar taip ir nutiks – netrukus pamatysime.