LIPFA: naujieji SADM siūlymai kelia grėsmę Lietuvos pensijų sistemai

Šią savaitę Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) oficialiai pateikė savo pastabas dėl Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuotų Pensijų kaupimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimo projektų, kurie, asociacijos nuomone, kelia grėsmę šiuo metu veikiančiai pensijų sistemai.

Oficialiame rašte, išsiųstame SADM, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijoms bei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų bei finansų ministerijoms, LIPFA pabrėžia, kad kai kurie SADM pateikti siūlymai iš esmės griauna tiek II pensijų sistemos pakopą, tiek pačią šiuo metu Lietuvoje veikiančią daugiapakopę pensijų sistemą.

Pasak LIPFA, didžiausią žalą potencialiai gali padaryti visiems pensijų kaupimo dalyviams suteikiamas „langas“ pasitraukti iš pensijų kaupimo II pakopoje, neribotas įmokų pervedimo stabdymas ir automatinio įtraukimo naikinimas.

Galimybė pasitraukti iš II pakopos

„Pagrindinis visų senatvės pensijų sistemų tikslas yra užtikrinti adekvačias ir tvarias reguliarias pajamas pensinio amžiaus sulaukusiems gyventojams. Įvairios tarptautinės organizacijos – pavyzdžiui, Pasaulio bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas – akcentuoja, kad, siekiant užtikrinti pakankamas pajamas ir gyvenimo lygį pensijoje, būtina turėti kelias veikiančias pensijų pakopas, kurios papildo viena kitą“, – pabrėžia LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

LIPFA vertinimu, pagrindinės kaupimo II pensijų pakopoje nutraukimo neigiamos pasekmės būtų nestabilumas II pakopos sistemai, mažėjantis pasitikėjimas valstybe ir pensijų sistemos ilgalaikiškumu, nuostoliai senatvėje kaupiantiesiems ir ateityje išaugusi finansinė našta valstybei.

„Nepriklausomai nuo to, kokia dalis kaupiančiųjų iš sistemos pasitrauktų, šis procesas atsilieps ir sistemoje liekantiesiems. Mažėjantis pensijų fondų valdomas turtas reiškia ir stipriau apribotas investavimo galimybes, mažesnį grąžos potencialą, vadinasi, ir mažesnę papildomą pensijos dalį, sukauptą II pakopoje likusių dalyvių. Žvelgiant dar toliau į ateitį, potencialiai turėsime situaciją, kai, didėjant fiskaliniam spaudimui, valstybė bus priversta imtis priemonių, viena ar kita forma paveiksiančių ir tuos, kurie, atsakingai rūpindamiesi savo pensija, II pakopoje liks iki pat pensijos“, – sako T. Gudaitis.

Tokias prielaidas patvirtinta ir duomenys iš Estijos, kurioje prieš keletą metų sudarius galimybę žmonėms laisvai pasitraukti iš kaupimo II pensijų pakopoje, tai padariusiųjų skaičius jau artėja  prie 40 proc. Ir tai nepaisant fakto, kad Estijoje valstybė prie gyventojų kaupimo prisideda 4 proc. nuo konkretaus kaupiančiojo atlyginimo, kai Lietuvoje šis skaičius tesiekia 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.

Prieš kelias dienas paskelbtame Lietuvos banko (LB) vertinime dėl II pakopos nurodoma, kad leidus gyventojams nutraukti kaupimą, tai padarytų apie 40 proc. sistemos dalyvių, o išsiimtos lėšos daugiausiai būtų skiriamos vartojimui. Taip pat pažymima, kad Lietuvos pajamų pakeitimo normos jau dabar yra žemesnės nei ES vidurkis ir dėl demografinių iššūkių toliau mažės. LB nuomone, norint išlaikyti ar didinti pakeitimo normą, reikėtų gerokai didinti arba užimtumą, arba pirmosios pakopos įmokas. Vertinime pabrėžiama, jog dėl šių priežasčių būtinas ilgalaikis politinių priemonių paketas, nukreiptas į šalies demografinius iššūkius ir tvarų pensijų sistemos finansavimą.

LB vertinime projektuojamus skaičius patvirtina ir įvairios apklausos, rodančios, kad, sudarius galimybę laisvai pasitraukti iš II pakopos Lietuvoje, ja pasinaudotų mažiausiai nuo 40 iki 50 proc. šiuo metu kaupiančių asmenų.

Automatinis įtraukimas į II pakopą

Oficialiais EBPO duomenimis, privalomas arba dalinai privalomas kaupimas pensijų fonduose yra taikomas 16-oje iš 38 EBPO narių, dar penkios šalys taiko automatinį įtraukimą. Šių šalių pensijų sistemose dalyvauja daugiau nei 70 proc. dirbančiųjų. Tuo tarpu valstybėse, kuriose kaupimas nėra privalomas ir nėra taikomas automatinis įtraukimas, pensijų kaupime dalyvauja vos nuo 3 iki 38 proc. dirbančiųjų.

„Visi duomenys nedviprasmiškai rodo, kad dalyvavimo masiškumas ir kuo ilgesnis kaupimo laikotarpis yra vieni svarbiausių faktorių, lemiančių socialinę ir ekonominę naudą gyventojams bei valstybei ir sėkmingą pensijų sistemos veiklą. Prie to svariai prisideda būtent automatinis įtraukimas į pensijų kaupimą, Lietuvoje taikomas nuo 2019 metų“, – primena T. Gudaitis.

Jis pabrėžia, kad didžiausia automatinio įtraukimo panaikinimo žala išryškėtų ne dabar, o po keliolikos metų, kai dėl prastėjančių demografinių rodiklių vis didesnė dalis šiuo metu kaupiančiųjų, sulaukę pensinio amžiaus, pasitrauks iš sistemos, o nauji dalyviai jos nebepapildys.

Kaip kompromisinį variantą, LIPFA siūlo mažinti pakartotinių automatinių įtraukimų skaičių (arba pakartojimų apskritai atsisakyti, paliekant tik pirmąjį įtraukimą), o efektyvesnei komunikacijai su įtrauktais dalyviais pensijų fondai galėtų duomenys skelbti jau metų pradžioje. Taip pat būtų galima numatyti papildomus informavimo mechanizmus per įtrauktų gyventojų darbdavius.

Įmokų pervedimo stabdymas

Naujai siūlomame pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte taip pat numatyta galimybė kaupiantiesiems stabdyti savo įmokas 12-os mėnesių laikotarpiui, o panorėjus, šį laikotarpį dar kartą pratęsti. Jame nėra numatyta jokių maksimalių stabdymo pratęsimo laikotarpių, o mažiausias įstatymo projekte fiksuojamas laikotarpis yra lygiai 12 mėn., nepaliekant gyventojui galimybės įmokas stabdyti trumpesniam – pavyzdžiui, vieno ar kelių mėnesių – laikotarpiui.

„Kitaip tariant, šis pasiūlymas praktiškai niekuo nesiskiria nuo pasitraukimo iš II pakopos, nes kaupiančiajam de facto suteikiama teisė įmokas stabdyti neterminuotam laikotarpiui. Didžiausia ironija yra tai, kad 2019 m. pensijų sistemos reformos metu automatinio pensijų įmokų atnaujinimo mechanizmas būtent ir buvo įvestas dėl pensijų įmokų nepakankamumo problemos. Kitaip tariant, dabartiniais siūlymais grįžtama prie to, kas politiškai jau yra pripažinta, kad neveikia“, – stebisi T. Gudaitis.

LIPFA siūlo numatyti galimybę žmogui savo įmokas stabdyti ir trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, išlaikant galimybę bet kada atnaujinti įmokų pervedimą. Taip pat rekomenduojama įmokų stabdymo instrumentą išlaikyti riboto bei išimtinio naudojimo įrankiu, numatant, kad iki 12 mėnesių stabdymu galima pasinaudoti, tarkim, vieną kartą per dešimt metų.

Pasak T. Gudaičio, likusieji SADM pateikti siūlymai, nors ir negriauna II pensijų pakopos iš esmės, potencialiai sukelia papildomų neaiškumų dėl papildomo pensijų kaupimo procesų organizavimo, sudaro neproporcingą administracinę naštą pensijų kaupimo bendrovėms ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, neatitinka valstybės vykdomos politikos dėl mokesčių surinkimo, o taip pat klaidina pensijų kaupimo dalyvius ir daro tiesioginę žalą tiems iš jų, kurie nori likti II pakopos pensijų kaupime.

T. Gudaitis neabejoja, kad SADM siūlymai dabartine savo forma pakirs pensijų sistemos stabilumą, atims iš gyventojų didesnės finansinės grąžos ir didesnės pensijos potencialą bei iš esmės mažins žmonių pasitikėjimą visa pensijų sistema.