Spaudos centras
Spaudos centras
2025 metų rugsėjo 28 diena – esminio politinio apsisprendimo diena Moldovai. Tą dieną šalies gyventojai eis prie balsadėžių parlamento rinkimuose, kurie ne tik lems vidaus politinę kryptį, bet ir išryškins atsakymą į strateginį klausimą: ar Moldova aktyviai tęs europinę integraciją, ar nepasiduos Kremliaus pastangoms susigražinti Moldovą į savo įtakos zoną?
Rinkimai vyksta itin sudėtingame geopolitiniame kontekste. Prieš pat kampanijos pradžią, demonstruodami paramą europinei Moldovos krypčiai šalį aplankė Europos valstybių lyderiai – EmmanuelisMacronas, Donaldas Tuskas ir Friedrichas Merzas. Tai buvo aiški žinia, kad Moldova stebima ir svarbi Vakarams. Bet klausimas lieka: ar Vakarai daro pakankamai?
Valstybės „etiketė“
Nors Moldova jau daugiau nei tris dešimtmečius oficialiai nepriklausoma, jos geografinė ir politinė padėtis nuolatos verčia ją būti ne pasirinkimo šeimininke, o spaudimo taikiniu. Viena vertus – tai šalis, kuri pasirašiusi Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su Europos Sąjunga, pateikusi oficialią paraišką narystei ES (2022 m. kovo 3 d.) ir siekianti reformų, kuriant teisinę valstybę,viešąjį valdymą, skaitmenizacijoje bei energetinėje integracijoje su Rumunija – beje, tos reformos vykstapakankamai sėkmingai. Kita vertus – Moldova tebėra pažeidžiama Rusijos, kuri ją laiko „natūralia įtakos zona“ ir naudoja informacines, energetines bei finansines priemones, siekdama destabilizuoti valdžią ir nukreipti nuo europietiškos krypties.
Ekonomiškai Moldova tebėra viena skurdžiausių Europos šalių – jos BVP vienam gyventojui yra vos apie 5 tūkst. eurų (2024 m. duomenys). Didelė dalis gyventojų emigruoja, o šalies socialinės apsaugos sistema – trapi. 2014–2015 m. kilęs bankų skandalas, kai iš šalies „dingo“ apie šimtai milijonų dolerių – susilpnino pasitikėjimą institucijomis. Europos Parlamentas tuomet net buvo sustabdęs finansinę paramą, reikalaudamas įgyvendinti teisines reformas. Šios krizės šešėlis jaučiamas iki šiol, o politikai dažnai susiduria su rinkėjų cinizmu bei abejonėmis dėl reformų rezultatų.
Geopolitinė padėtis verčia laikyti Moldovą savotiška buferine zona, esančią visiškai šalia Ukrainos karo, tačiau be NATO skėčio. Padniestrėsregionas, kurį įprasta vadinti „separatistiniu“ – dislokuotiRusijos kariai, kurie kelia nuolatinę riziką Moldovos suverenitetui. O jame 2023–2025 m. suintensyvėjo Rusijos bandymai daryti įtaką per informacinę ir hibridinę erdvę, ypač siekiant paveikti rinkimų procesus, finansuojant opoziciją šešėliniais kanalais, įskaitant kriptovaliutas.
Nepaisant visų šių iššūkių, Moldova vis ryžtingiau siekia europietiškos krypties. Vakarų lyderių vizitai į Kišiniovą, ES skiriamos lėšos (pvz., 270 mln. eurų paramos paketas 2025 m. vasarą), bendros su Europa kibernetinio saugumo ir dezinformacijos valdymo programos liudija, kad Europa pradeda vertinti šią šalį ne kaip periferiją, o kaip patiriančią geopolitinį išbandymą. Jeigu Moldova sugebės išlaikyti rinkimų skaidrumą ir tęsti europinių reformų kursą – jos „etiketė“ taps ne „silpnoji grandis“, o dar vienas simbolinis įrodymas, kad posovietinės valstybės gali pasirinkti kitą – vakarietišką – ateitį ir sėkmingai eiti tuo keliu.
Lygšiolinių balsavimų kontekstas
Paskutiniai parlamento rinkimai Moldovoje vyko 2021 m., kai proeuropietiška partija PAS (PartidulAcțiuneșiSolidaritate), vadovaujama prezidentės Maios Sandu, iškovojo istorinę daugumą – 63 iš 101 mandato. Tai leido formuoti vienpartinę vyriausybę ir vykdyti plataus masto reformas, orientuotas į antikorupciją, teisinės valstybės stiprinimą bei ES integraciją. Visgi, laimėjimo entuziazmas pamažu geso – dėl lėtų reformų rezultatų, infliacijos, energetinės krizės ir karo Ukrainoje sukelto neapibrėžtumo.
2024-ųjų metų spalį vyko du itin svarbūs balsavimai: prezidento rinkimai ir referendumas dėl Moldovos integracijos į Europos Sąjungą. Nors abi iniciatyvos buvo apdovanotos pergale – Maia Sandu perrinkta, o referendume dauguma pritarė europinei krypčiai – pergalės buvo trapios. Prezidentė perrinkta vos kelių procentų skirtumu, o referendumas vos ne vosperžengė reikalaujamą dalyvavimo slenkstį. Tai paryškino visuomenės susiskaldymą ir leido spėlioti apie didėjančią prorusiškų jėgų įtaką.
Artėjant 2025 m. parlamento rinkimams PAS rizikuoja prarasti absoliučią daugumą. Apklausose regime trijų pagrindinių jėgų konkurenciją: valdančiosios PAS, prorusiškos BEP koalicijos bei naujo vidurio bloko „Alternativa“, kuris numanomai taikosi į nusivylusį ir ideologiškai neutralesnį rinkėją. Nors proeuropietiškos partijos vis dar turi ženklią paramą, jų išsilaikymas valdžioje priklausys nuo diasporos aktyvumo, koalicijų galimybių ir, kaip teigiama,„Alternativos“ laikysenos po rinkimų.
Ar pakankamas Vakarų dėmesys artėjantiems Moldovos parlamento rinkimams?
Rinkimų išvakarėse matomas aiškus ES politinis dėmesys, bet gi neužtenka vien valstybių vadovų apsilankymų! ES turėtų aktyviauprisidėti prie rinkimų skaidrumo ir kibernetinio saugumo, deleguoti misijas, kurios užtikrintų sąžiningus rinkimus bei juos stebėtų, daugiau investuoti į informacinį atsparumą Moldovos institucijoms. ES paskelbta 270 mln. eurų parama, skirta skaitmenizacijai, energetikai ir infrastruktūrai – reikšminga, tačiau negalima pamiršti, kad Rusijos šešėlinės lėšos, skiriamos dezinformacijai ir klastojimui, skaičiuojamos šimtais milijonų.
Negalima ignoruoti asimetriško grėsmės pobūdžio. Rusija neslepia savo ketinimų paveikti Moldovos vidaus politiką. Prezidentė Maia Sandu viešai įspėjo apie žinomą planą, kuriuo siekiama neteisėtai per kriptovaliutas įlieti maždaug 100 mln. dolerių prorusiškoms jėgoms.Tokios lėšos naudojamos ne rinkimų kampanijoms, o koordinuotoms informacinėms operacijoms, neaiškių protesto akcijų finansavimui, balsų pirkimui ir institucijų kompromitavimui. Tai negali būti laikoma politine konkurencija – tai sisteminis išorės kišimosi projektas, nukreiptas prieš valstybės suverenumą.
Diaspora – tylusis rinkimų lėmėjas
Moldovos diaspora – viena aktyviausių Europoje ir itin svarbi rinkimų metu. 2021 m. diaspora sudarė net 14,3% visų balsų – tai unikalus atvejis Rytų Europoje;tai– daugiaunei 200 tūkst. rinkėjų. Istoriškai buvo laikoma, kad diaspora linksta remti proeuropietiškas jėgas, nes dauguma gyvena ES šalyse (ypač Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Rumunijoje) bei Šiaurės Amerikoje.
2025-aisiais šis faktorius išryškėjo dar labiau. Moldovos CEC (Centrinė rinkimų komisija) užregistravo net 301 rinkimų apylinkę užsienyje – pasiektas rekordas. Toks platus diasporos įsitraukimas yra ypač svarbus PAS ir kitoms proeuropietiškomsjėgoms, kurios šalies viduje gali susidurti su mažesniu palaikymu lyginant su 2021-ųjų metų rinkimais. Diaspora tampa strateginiu „žaidėju“, galinčiu kompensuoti galimus nuostolius vidaus rinkimuose.
Tačiau negalime pamiršti, kad prorusiškos jėgos vis aktyviau siekia delegitimizuoti diasporą, naudojant propogandą ir platindami naratyvą esą „emigrantai neturėtų spręsti už mus“, „jų balsai nelegalūs“. Tai yra tik viena dalis šiuo metu vyksiančio informacinio karo, kuriuo vis dažniau siekiama mažinti diasporos politinį autoritetą ir jos motyvaciją dalyvauti rinkimuose.
Ne fizinė, o hibridinė invazija
Nors Moldova šiuo metu nesusiduria su tiesiogine karine invazija, ji yra įtrauktą į hibridinę karo zoną, kurioje Rusija kuria subtilias, tačiau labai efektyvias priemones šalies destabilizavimui. Vietoje karinių veiksmų, ši „ne fizinė“ invazija pasireiškia viduje – skaldydama visuomenę. Ji pasireiškia per informacinę manipuliaciją, kibernetines atakas, politinį kišimąsi bei finansinę paramą prorusiškoms jėgoms. Ši karo forma yra skirta ne tik sumenkinti Moldovos suverenitetą, bet ir užkirsti kelią šalies integracijai į ES bei NATO struktūras.
Šiuo metu Moldovos valdžia, padedama Europos Sąjungos, imasi aktyvių priemonių siekdama apsaugoti šalies demokratinius procesus nuo išorinių grėsmių. Vis dėlto šalies vidujejaučiamas tam tikras nepasitenkinimas dėl ekonominių sunkumų, socialinio neteisingumo ir reformų, kurių rezultatai gyventojams natūraliai atrodo per lėti. Ši nuotaika išnaudojama opozicinių, dažnai prorusiškų jėgų, kurios propaguoja „neutralumo“ naratyvą – esą Moldova neturėtų rinktis nei Vakarų, nei Rytų neva krypties. Tačiau praktikoje ši vadinamoji neutralumo pozicija dažniausiai sutampa su prorusišku interesų lauku ir tampa palanki terpė hibridiniam kišimuisi stiprėti.
Rusijos „Matryoshka“ propagandos pėdsakai
2025 m. Moldova tapo vienu pagrindinių Rusijos informacinio karo taikinių. Taikant vadinamąją „Matryoshka“ schemą – pavadintą pagal rusiškas lėles, kurių kiekviena slepia kitą – vykdomos sudėtingos, daugiasluoksnės dezinformacijos kampanijos. Jos esmė – sistemingas nepasitikėjimo demokratinėmis institucijomis sėjimas bei rinkėjo demotyvavimas.
Pagrindiniai šios schemos elementai apima klonuotas žinomų Vakarų žiniasklaidos kanalų svetaines, socialinių tinklų (ypač Telegram, TikTok, „X“) manipuliacijas bei dezinformacijos sklaidą per dirbtiniu intelektu sukurtus vaizdo įrašus, tekstus ir net padirbtus pareiškimus, esą priskirtus ES institucijoms ar jų atstovams. Visa tai sukuria iliuziją, jog šaltiniai yra „patikimi“ arba „tarptautiniai“, taip dar labiau painiojant informacinę aplinką.
Šios operacijos tikslas – ne tiek laimėti rinkimus sąžiningai, kiek demoralizuoti rinkėją, paskatinti abejingumą, cinizmą ir nepasitikėjimą esamademokratine sistema. Skleidžiami naratyvai dažnai susiję su baime (karas, skurdas, „mobilizacija“), kultūrine panika (LGBT, „moralinis nuosmukis“) ar institucijų delegitimizavimu („visi politikai korumpuoti“, „diaspora nusprendžia už mus“).
Būtent dėl šios priežasties 2025-ųjų rinkimai Moldovoje yra daugiau nei politinis pasirinkimas – tai ir informacinio atsparumo išbandymas. Hibridinė invazija neša grėsmę ne teritorijai, bet pačiai valstybei kaip institucijų, pasitikėjimo ir demokratinių vertybių sistemai. Ir būtent tai Rusija siekia palaužti – ne raketomis, o melagingais naratyvais.
Dabartinis partijų spektras ir prognozės
2025 m. parlamento rinkimuose registruota 21 politinė jėga, tačiau realią galią koncentruoja trys blokai:valdančiojiPAS (proeuropietiška, remiama prezidentės M. Sandu), prorusiška „Patriotinė koalicija“ (BEP) ir naujasis, save „pragmatiniu“ vadinantis blokas „Alternativa“ (I. Cebanas, A. Stoianoglo ir kt.).
,„Alteratyva“ save pozicionuoja kaip „proeuropietišką, bet pragmatišką“ – tai leidžia jai išlaikyti derybinį svorį ir perspektyvąformuojant koaliciją su bet kuria puse. Jie vaizduoja save strateginiu lėmėjųrenkantis tarp Vakarų ir Rytų vektorių.
Apklausos prognozuoja, kad PAS būsimajame parlamente praras daugumą, tačiau proeuropietiškos jėgos išlaikys dominuojančias pozicijas. Tuo tarpu prorusiška BEPsiekia sustiprinti savo atstovavimą ir tikisi ženkliai padidinti turimų mandatų skaičių. Naujojipartija „Alternativa“ taip pat gali patekti į parlamentą, nors prognozės dėl jų rezultatų išlieka nevienareikšmės. Kitaip tariant, PAS reikės partnerių, tačiau „Alternativa“ nėra įsipareigojusi nė vienai pusei, kas kelia abejonių dėl jų tikrųjų idėjų ir ketinimų.
Padniestrė – neužšalusi grėsmė
Žvelgiant istoriškai, Padniestrė – buvusios (tarpukariu) „Moldavijos autonominės sovietų respublikos“ teritorija. Grubiai tariant,vakarietiškumo nelabai matoma. Reikšminga priminti apie tyliai, bet strategiškai svarbiąproblemą – sprendžiamąPadniestrės rinkėjų klausimą. 2025 m. Moldovos Centrinė rinkimų komisija (CEC) leido balsuoti tik 12-oje apylinkių dešiniajame Dniestro krante – tai dvigubai mažiau nei 2024 m. prezidento rinkimuose, kuomet tokių apylinkių buvo 30.
Sprendimas motyvuotas nacionaliniu saugumu ir skaidrumu: per pastaruosius metus stebėtas organizuotas rinkėjų vežimas iš Padniestrės, balsų pirkimo atvejai, net grasinimų ir šantažo praktikos. Šis regionas ilgą laiką buvo laikomas logistikos „kanalu“, per kurį prorusiškos jėgos dirbtinai didindavo savo rinkimų rezultatą, naudodamos grynuosius pinigus ir centralizuotą transportą. Dabar siunčiama aiški politinė žinutė – tokia praktika daugiau nebus toleruojama.
Vis dėlto, ši taktika turi dvi puses. Sumažintas balsavimo punktų skaičius gali tapti nauju pretekstu informacinėms atakoms. Prorusiškos jėgos bei joms palanki žiniasklaida jau dabar pradeda skleisti naratyvą, esą valdžia „ribojanti rinkimų teisę“, „uždaranti apylinkes tik dėl politinių sumetimų“, o kai kur net teigiama, kad tai – „diasporos balsų privilegijavimas vietinių sąskaita“.Tai sukuria papildomą riziką protestų sukurstymui tiek prieš, tiek po rinkimų. Tikėtini bandymai naudoti logistikos trukdžius (ilgas eiles, atstumo barjerus) kaip pretekstą gatvės mobilizacijai arba kaip medžiagą dezinformacijos srautams. Taip pat gali būti imituojami „incidentai“ prie balsavimo punktų – siekiant sukelti chaosą arba paskleisti melagingas žinutes apie esą šališkus rinkimų pareigūnus.
Kitaip tariant, Padniestrė šiuose rinkimuose nėra tik teritorinis iššūkis – tai hibridinės kovos frontas, kuriame kiekvienas sprendimas dėl rinkimų logistikos tampa manipuliacijų objektu. Moldova ne tik gina savo teritorinį suverenumą, bet ir kovoja dėl to, kad rinkimų rezultatai būtų ne falsifikuoti, o iš tiesų atspindintys visuomenės valią.
Moldova – veidrodis Europos politinei valiai
Moldova neturi tiek laiko, kiek turėjo Balkanai. Europos atsakomybė – padėti jai žengti į priekį ne tuščiais pažadais, bet struktūrine parama, aiškiu narystės keliu ir atvira kova su hibridinėmis grėsmėmis. Rugsėjo 28-oji gali būti lūžio taškas: ar Europa atsispirs Maskvos įtakai artimiausioje ES kaimynystėje? Ar leisime išsivystyti dar vienai „pilkai zonai“, kur demokratija tik imituojama?
Moldova testuoja ne tik savo viltį proeuropietiškam rytojui – ji testuoja Europos gebėjimą veikti, kuomet priešas veikia negailestingai ir ciniškai.
