LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje atverta išskirtinė ekspozicija „Šedevro kambarys. Franso Halso evangelistai iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus kolekcijos“ sulaukė itin didelio lankytojų dėmesio. Tarpdisciplininė menotyrininkų ir menininkų grupė sukūrė ypatingą apsilankymo muziejuje patirtį. „Šedevro kambaryje“ lankytojai audiovizualinėmis ir multimedijų priemonėmis panardinami į meno šedevro kontekstą ir gali asmeniškai, netrukdomi išorės garsų, vaizdų ir kitų lankytojų patirti meno kūrinį. Šią patirtį kūrė įvairiais apdovanojimais įvertinti teatro režisierius Paulius Markevičius ir dramaturgė Birutė Kapustinskaitė bei plati kompozitorių, architektų, dizainerių, menotyrininkų komanda.
„Šedevro kambarys“ kaip sustojusio laiko celė
Paroda „Šedevro kambarys. Franso Halso evangelistai iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus kolekcijos“ – tai unikali galimybė susitikti su meno kūriniais ypatingomis sąlygomis. „Šedevro kambaryje“ eksponuojami genialaus XVII a. portretisto F. Halso darbai – šv. Luko ir šv. Mato portretai. Abu jie atvežti iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus, prasidėjus plataus masto karo veiksmams Ukrainoje. Ekspozicijoje meno kūriniai tarsi aktoriai surengia savo pasirodymą asmeniškai kiekvienam lankytojui.
Pasak B. Kapustinskaitės, žvelgiant į Lietuvos muziejų ir parodų konstekstą, toks individualus, tik dviem darbams pristatyti skirtas atskiras kūrinys, vedantis į susitikimą su jais, pristatomas pirmą kartą.
„Tai didžiulė prabanga, kurią patirti kviečia muziejus. „Šedevro kambarys“ tampa tarsi sustojusio laiko cele, kur saugiai galima stabtelėti, susitelkti, pabėgti nuo supančios realybės. Čia lankytojui nubrėžiamas meninis tiltas į kitą laikmetį, privačią erdvę, kurioje sužinome daugiau apie kūrėją, jo aplinką, tapybą bei patį stebėjimo veiksmą. „Šedevro kambario“ patirtis inspiruos stebėti, fiksuoti detales, sutelkti dėmesį ir lankant kitus meno kūrinius“, – priduria režisierius P. Markevičius.
Teatras muziejaus erdvėje
Ekspozicijos „Šedevro kambarys. Franso Halso evangelistai iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus kolekcijos“ lankytojai savo patirtį apibūdino kaip teatrą vienam žiūrovui. Teatro lauke dirbantys B. Kapustinskaitė ir P. Markevičius džiaugiasi lankytojų įvertinimais:
„Dirbant muziejuje aplanko malonus jausmas, kad prisilieti prie nevienadienių vertybių, o mūsų atveju, ieškodami naujų technologinių perteikimo sprendimų, tapome tarsi tranzitiniais jungikliais tarp buvusio ir būsimo laikų“, – pasakoja režisierius P. Markevičius.
„Kuriant muziejaus erdvėje, labai smagu matyti muziejaus atvirumą tarpdiscipliniškumui. Siekėme sukurti patirtį, kuri atvestų prie jau sukurtų darbų, padėtų įsijausti ir juos patirti“, – teigia B. Kapustinskaitė.
Svarbų vaidmenį projekte atliko ir dirbtinis intelektas, kuris generuoja kiekvieno žiūrovo atvaizdą, nutapytą F. Halso teptuko maniera. Tikimasi, kad toks suvenyras lankytojui primins šią išskirtinę patirtį ir patį F. Halsą. Režisieriaus P. Markevičiaus teigimu, F. Halsas gebėjo originaliai stebėti ir matyti aplinką: „Šis bruožas primena, kad kiekvienas gyvename ne vien išorės diktuojamame pasaulyje, ir įkvepia įsiklausyti į savo vidinius pojūčius.“
„Galimybė skirti daugiau laiko dviem konkretiems darbams sukūrė sulėtėjusio laiko pojūtį ir potyrį, kad dabartis ir praeitis susijungia dabartiniame momente, nes darbai, tapyti XVII a., su žiūrovu kalbasi ir XXI a., o žmonės, jų egzistenciniai klausimai niekuo nesiskiria nuo pamatinių dabarties klausimų“, – pasakoja B. Kapustinskaitė.
Kas yra šedevras?
„Šedevro kambario“ ekspozicija kviečia lankytojus ne tik apmąstyti F. Halso kūrybinį palikimą, bet ir pabandyti sau atsakyti į klausimą – kas yra šedevras?
„Tai, kas tavyje sujudina gelmę ir nepaleidžia, kas komunikuoja su tavimi, nepaisant laiko, kontekstų ir geografijos skirtumų. Kas liudija visišką profesinę meistrystę, tačiau joje gali įžvelgti tai, kas yra už amato ribų – galbūt labai paprastą elementą, tačiau būtent jis, atsidūręs laiku ir vietoje, profesinę meistrystę pakelia iki kito lygmens, kuris ir lieka atmintyje“, – dalijasi dramaturgė B. Kapustinskaitė.
„Objektas, prie kurio nejučiomis sulaikai kvapą. O nuo jo toldamas, dar atsigręži pasitikrinti, ar tai buvo tikra“, – į klausimą atsako režisierius P. Markevičius.
Ekspozicija „Šedevro kambarys. Franso Halso evangelistai iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus kolekcijos“ lankytojams bus atvira iki gegužės 26 d. Bilietų į ekspoziciją lankytojų pasirinktu laiku galima įsigyti LNDM bilietų el. parduotuvėje (https://www.lndm.lt/bilietai-internetu/) ir LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus pietinio korpuso kasoje.
Halso nutapyti evangelistai liepą bus pristatyti dailininko personalinėje darbų parodoje Paveikslų galerijoje Berlyne.
Ateityje LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus „Šedevro kambaryje“ planuojama pristatyti kitus išskirtinius meno kūrinius, kuriais lankytojai taip pat galės gėrėtis vienumoje.
Šedevro kambario kūrėjų komanda:
Projekto idėjos autorius dr. Arūnas Gelūnas
Koordinatorius Skaistis Mikulionis
Režisierius Paulius Markevičius
Dramaturgė Birutė Kapustinskaitė
Kompozitorius Andrius Šiurys
Architektas Aleksandras Kavaliauskas
Baldo dizaineris Vytautas Gečas
Ekspozicijos grafikos dizaineriai: Vytautas Volbekas, Valentin Duduk
Vizualinio turinio kūrėjai: Tomas Vasiliauskas, Gražvydas Zujus
Programuotojas Paulius Kšivickis
3D modeliuotojai: Jokūbas Bernotas, Ingrida Kazėnaitė
AV inžinieriai: Vytis Dėnas, Gintautas Rimeikis
2D animacijos kūrėjas BreadBakers
Personažų judesio animacijos kūrėjas Jonas Balakauskas
Projektas organizuojamas kartu su Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejumi
Projekto globėjas Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys
Projekto partneriai: Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, Ukrainos ambasada Lietuvos Respublikoje, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos Respublikos muitinė, Ukrainos patrulinė policija
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Generalinis rėmėjas AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Rėmėjai: „AD Rem“, fondas „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“, „Baleboste“, „Heat Transfers Company“
Informacinis rėmėjas „JC Decaux“
Speciali padėka Valdui Dovydėnui, Mirijanai Kozak, Narimantui Savickui, Stanislavui Vidtmann
Informaciją teikia
LNDM viešųjų ryšių koordinatorė Emilija Blockutė, el. p. [email protected]
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – vienas didžiausių nacionalinių meno muziejų Lietuvoje, kaupiantis, saugantis, tiriantis, konservuojantis, restauruojantis ir populiarinantis nacionalinės svarbos dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes. LNDM kolekcija eksponuojama devyniuose padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje.