LPI – kas tai ir kodėl svarbu išsitirti?

Lytiškai plintančiomis infekcijomis – LPI – dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, gyvenamos vietos, etninės grupės ir pajamų. Blogiausia tai, jog ligos požymiai kartais pasireiškia po savaitės, mėnesio ar dar ilgesnio laiko. Daugiau nei 30 proc. Užsikrėtusiųjų iųvis jokių simptomų nejaučia ir apie infekciją gali sužinoti tik pasitikrinę prevenciškai.

Negydomos ar netinkamai gydomos LPI gali sukelti ilgalaikius ar nepranykstančius sveikatos pakitimus, tokius kaip PID (dubens uždegiminė liga), negimdyvinis nėštumas, priešlaikinis gimdymas, nevaisingumas, lėtinis dubens skausmas, cervicitas (gimdos kaklelio uždegimas) ar uretritas (šlaplės uždegimas). Todėl labai svarbu, kad LPI būtų diagnozuojamos ir gydomos laiku.

Kai simptomai vis dėlto pasireiškia, jie gali būti tokie:

• išskyros iš šlapimo, lyties organų (moterims – jų pagausėjimas ar spalvos pakitimas);
• skausmingas ar deginantis jausmas šlapinantis;
• baltos apnašos ant varpos, vaginoje ar burnoje;
• bėrimai lyties organų srityje;
• įvairios pūslelės ar žaizdelės lyties organų srityje;
• padidėję limfmazgiai kirkšnyse;
• skausmas kapšelyje, pilvo apačioje;
• skausmas lytinių santykių metu;
• kraujavimas po lytinių santykių.

Tyrimai

Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodu nustatomi 7 lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjai, o hibridizacijos metodu galima nustatyti net 11 sukėlėjų vienu metu. „Molekulinis PGR metodas leidžia greitai ir tiksliai nustatyti infekciją jos pradžioje, praėjus kelioms dienoms nuo užsikrėtimo,“ – metodo naudą paaiškina NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus Molekulinių biologinių tyrimų poskyrio vedėja Ana Steponkienė.

Tiriami 7 sukėlėjai:

• chlamidiozės (Chlamydia trachomatis);
• gonorėjos (Neisseria gonorrhoeae);
• trichomonozės (Trichomonas vaginalis) infekcijų sukėlėjai;
• mikoplazmozės (Mycoplasma genitalium, Mycoplasma hominis);
• ureaplazmonės (Ureaplasma urealyticum, Ureaplasma parvum).

Šios infekcijos sukelia mažojo dubens uždegimines ligas, prostatos, šlaplės, gimdos kaklelio, gleivinės, inkstų struktūrų uždegimus, priešlaikinio gimdymo, ankstyvo vaisiaus vandenų nutekėjimo, mažo kūdikio svorio riziką, sąnarių uždegimus, nevaisingumą. Mikoplazmos dažniausiai sukelia lėtines ligas.

Atliekant 11 lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjų nustatymą identifikuojami:

• chlamidiozės (Chlamydia trachomatis);
• gonorėjos (Neisseria gonorrhoeae);
• trichomonozės (Trichomonas vaginalis) infekcijų sukėlėjai;
• mikoplazmozės (Mycoplasma genitalium, Mycoplasma hominis);
• ureaplazmonės (Ureaplasma urealyticum, Ureaplasma parvum).
• minkštojo šankerio sukėlėjas (Haemophilus ducreyi);
• sifilio sukėlėjas (Treponema pallidum);
• lytinių organų pūslelinės – herpesvirusinės – infekcijos sukėlėjas (Herpes simplex virusų 1 ir 2 tipus);
• limfogranuliomos sukėlėjai (Chlamydia trachomatis L1-L3 serovarai).

Šios infekcijos sukelia genitalijų, odos ir gleivinės, kirkšnių limfmazgių pažeidimus, suformuodamos įvairias žaizdas, pūsleles ar limfmazgių padidėjimą bei skausmą.

Kaip atliekami LPI tyrimai NVSPL

Tyrimai atliekami iš lytinių takų tepinėlių ar rytinio šlapimo porcijos (pasiruošimo tyrimams atmintinę galite rasti čia: http://www.nvspl.lt/index.php?1723820840)