LPK prezidentas: mokesčių pakeitimai reikšmingai stabdys ekonomikos augimą

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) įspėja, kad siūlomi mokesčių pakeitimai gali reikšmingai pristabdyti šalies ekonomikos augimą tuo metu, kai Lietuva jau susiduria su išorės prekybos iššūkiais ir geopolitinėmis rizikomis. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius pažymi, kad mokestinė našta, nukreipta į viduriniąją klasę ir produktyvų kapitalą, demotyvuos ekonomiką kuriančius žmones, o pati reforma siunčia neigiamą signalą investuotojams. LPK ragina Vyriausybę peržiūrėti reformos kryptį ir orientuotis į augimu grįstą gynybos finansavimą, kaip tai daro kitos ES šalys, įskaitant Vokietiją.
LPK reiškia susirūpinimą dėl Vyriausybės pateiktos mokesčių reformos, kurios numatomas poveikis ekonomikai gali tapti rimtu iššūkiu tiek augimui, tiek šalies konkurencingumui. LPK atkreipia dėmesį, kad tokiu metu, kai globali ekonomika lėtėja, o geopolitinis nestabilumas didėja, Lietuva pati sau brėžia galimos recesijos kontūrus.„Finansų ministerija atvirai pripažįsta: siūlomi mokesčių pakeitimai sumažins Lietuvos BVP –0,2 proc. Prieš savaitę paskelbti Trumpo muitai Europai, kurie kol kas tik pristabdyti, gali kainuoti papildomai iki –0,65 % BVP. Tad turime precedento neturintį atvejį – patys sau brėžiame recesijos kontūrus tuo metu, kai rizikos kyla iš išorės“, – pažymi LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Pasak LPK, siūlomi GPM pakeitimai labiausiai palies ne aukščiausias pajamas gaunančius asmenis, o vidurinę klasę – specialistus, įmonių vadovus, eksportuotojus.
„Būkime atviri – šie mokesčiai nepalies tik vadinamosios „elito“ grupės. Jie tiesiogiai palies vidurinę klasę: eksportuojančių įmonių vadovus, inžinierius, aukštos kvalifikacijos specialistus. Tai žmonės, kurie tempia ekonomiką į priekį. Didesnė mokestinė našta jiems – tai mažesnė motyvacija, didesnė emigracijos rizika ir regionų stagnacija,“ – sako LPK prezidentas.
V. Janulevičius taip pat įspėja apie signalą, siunčiamą tarptautiniam kapitalui:
„Kapitalas, ypač tarptautinis, yra jautrus dviem dalykams: geopolitinei įtampai ir reguliaciniam neapibrėžtumui. Šiuo metu Lietuva turi abu. Tuo metu kai pasaulis perbraižo investicijų žemėlapį, Lietuva siunčia signalą, kad čia brangu, neprognozuojama, o sėkmė – apmokestinama.“
LPK primena, kad dar prieš pristatant reformą buvo pateiktos alternatyvos – gynybos finansavimą grįsti tvariu augimu.„Gynybos finansavimą galima ir būtina užtikrinti iš tvaraus ekonomikos augimo – per eksporto plėtrą, produktyvumo didinimą, investicijas. Tam reikia ne eksperimentų, o aiškios, stabilios ir augimą skatinančios mokesčių sistemos.“Kaip kontrastą Lietuvai, LPK pateikia Vokietijos pasirinktą kryptį.
„Tuo metu kai Lietuva renkasi augimą stabdančius sprendimus, Vokietija mažina pelno mokestį nuo 15 proc. iki 10 proc., skatina investicijas per spartesnį nusidėvėjimą ir mažina energijos kainas verslui. Tai strategija, kuri grindžiama paprasta logika – gynyba ir atsparumas finansuojami iš augimo, o ne iš jo likučių.“Baigdamas LPK prezidentas konstatuoja:
„Tai nėra reforma – tai strateginės krypties krizė. Turime grįžti prie esminių principų: stipri valstybė investuoja į tai, kas kuria vertę, o ne į tai, kas ją naikina. Estija jau sumokėjo už chaotiškus mokestinius eksperimentus recesija. Lietuva turėtų iš to pasimokyti.“
LPK ekonomistė Eglė Stonkutė pabrėžia, kad svarbiausia – vertinti ne tik, ką mokesčiai „palies“, bet kaip jie veiks ekonomiką.
„Pasiklystame svarstydami, ką labiausiai paveiks mokesčių pakeitimai – turtinguosius ar viduriniąją klasę. Tačiau svarbiausias klausimas – koks bus šių sprendimų poveikis ekonomikos augimui. Didinant gyventojų pajamų mokestį tokio neapibrėžtumo laikotarpiu kyla rizika ne tik nesurinkti planuotų pajamų, bet ir paskatinti šešėlį bei emigraciją. Tokia reforma gali būti mažai efektyvi, jei jos rezultatai neskatins pozityvios ekonominės elgsenos.“
Ji taip pat atkreipia dėmesį į neapibrėžtumą, kurį kuria nauji NT ir PVM sprendimai:
„Nedidelis universalus NT mokestis gali būti pateisinamas, tačiau papildomos dedamosios komerciniam NT reikalauja išsamesnės analizės. Ne mažiau klausimų kelia ir sprendimų stoka dėl PVM – šioje situacijoje galimai tinkamesnių alternatyvų atsisakyta be aiškios diskusijos.“
Anot ekonomistės, „Valstybės gynybos fondo“ architektūra taip pat reikalauja aiškumo:
„Nurodomi fondo šaltiniai yra baigtiniai, o jų ryšys su faktiniais poreikiais iki 2030 m. – miglotas. Tokia situacija verslui kuria papildomą neapibrėžtumą ir trukdo planuoti investicijas.“