LTOU nuosekliai stiprina kritinės infrastruktūros saugumą

Lietuvos oro uostai (LTOU), valdantys strateginės reikšmės infrastruktūrą, nuosekliai stiprina Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų saugumą, investuodami į tris pagrindines sritis – keleivių ir bagažo patikrą, fizinį infrastruktūros saugumą ir kibernetinį atsparumą. 

Nuo 2022 m. į fizinės infrastruktūros saugumo stiprinimą LTOU jau investavo daugiau kaip 8 mln. Eurų: visuose trijuose Lietuvos oro uostuose modernizuotos perimetro apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemos, sustiprinta patekimo į riboto patekimo zonas kontrolė, įdiegtos bazinės bepiločių orlaivių nuotolinio identifikavimo ir aptikimo sistemos.  

Kitas etapas – atskirų technologinių sprendimų sujungimas - diegiama centralizuota oro uostų infrastruktūros saugumo sistemų stebėjimo platforma, kurią planuojama baigti iki 2027 m. vidurio. Ji leis vienoje aplinkoje stebėti skirtingas sistemas, anksčiau pastebėti galimas grėsmes ir operatyviau reaguoti į incidentus. Kitąmet taip pat numatyta įdiegti ir pažangią trijų sluoksnių bepiločių orlaivių ir kitų skraidančių objektų detekcijos sistemą. 

„Strateginės reikšmės infrastruktūros saugumas turi būti užtikrinamas kompleksiškai – nuo oro uostų teritorijos perimetro ir patekimo į riboto patekimo zonas kontrolės iki bepiločių orlaivių aptikimo, centralizuotos stebėsenos ir kibernetinio saugumo. Todėl nuosekliai jungiame atskirus technologinius sprendimus į bendrą saugumo sistemą, leidžiančią kuo anksčiau pastebėti galimas grėsmes, jas įvertinti ir operatyviai reaguoti“, – sako Lietuvos oro uostų Saugos, saugumo ir atsparumo departamento vadovas Vidas Kšanas, pažymėdamas, jog kitas žingsnis – trijų sluoksnių detekcijos sistemos diegimas, kuris leis aptikti ir identifikuoti aplink oro uostą esančioje oro erdvėje skraidančius objektus, galinčius turėti įtakos saugiam ir sklandžiam oro eismui. 

Fizinės infrastruktūros saugumas neatsiejamas ir nuo kibernetinio atsparumo. Oro uostų veikloje naudojant vis daugiau tarpusavyje susietų technologinių sistemų, jų patikimumas ir atsparumas kibernetinėms grėsmėms yra svarbi bendro oro uostų saugumo dalis. Nuo 2023 m. LTOU į kibernetinio saugumo priemones investavo daugiau kaip 1 mln. eurų.

Investicijos skirtos daugiasluoksniam kibernetiniam saugumui stiprinti – tinklų segmentavimui, centralizuotai saugumo įvykių stebėsenai ir reagavimui, taip pat nuolatiniam sistemų pažeidžiamumų nustatymui ir valdymui. Šios priemonės padeda geriau užtikrinti kritinių sistemų saugumą, identifikuoti kibernetines grėsmes ir operatyviai reaguoti į incidentus, taip didinant sistemų atsparumą ir užtikrinant nepertraukiamą oro uostų veiklą. 

Keleivių ir bagažo patikra – dar viena kryptis, kurioje LTOU nuosekliai stiprina saugumą, kartu ruošdamiesi augantiems keleivių srautams. Į patikros technologijų atnaujinimą dar 2024 – 2025 m. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose buvo investuota 13,4 mln. eurų – atnaujinti rankinio, registruoto ir nestandartinio bagažo patikros įrenginiai, įdiegtos pažangios sprogmenų aptikimo technologijos. Šie technologiniai sprendimai leidžia greičiau aptikti ir tiksliau įvertinti galimas grėsmes bei operatyviai į jas reaguoti, o didesni patikros pajėgumai – išlaikyti aukštą saugumo lygį augant keleivių srautams ir užtikrinti sklandų patikros procesą. 

Svarbi oro uostų saugumo dalis – glaudus bendradarbiavimas su atsakingomis institucijomis ir algoritmais suderintais veikimas. LTOU kartu su Viešojo saugumo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija, ir kitais partneriais periodiškai tikrina parengtį, reagavimo greitį ir veiksmų koordinavimą organizuodami pratybas. Galimiems incidentams numatomi reagavimo algoritmai, kad skirtingos tarnybos galėtų operatyviai keistis informacija ir veikti koordinuotai.