LXXIX Vilniaus aukcione menas sukasi laiko ratu: nuo lietuvių liaudies skulptūrų iki dabartinių žmogaus-medžio skulptūrų

Rugsėjo 22 d. Vilniaus aukcionas sostinės galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius) pakvies į LXXIX Vilniaus aukcioną. Jame – lygiai 200 lotų, suskirstytų į 11 rubrikų.

Aukcioną pradeda pirmoji rubrika, dedikuota lietuvių liaudies skulptūrai. Joje pristatoma 16 lotų, tarp kurių yra ganėtinai retų ikonografinių tipų skulptūrų, kaip antai šv. Jackaus, arba dvi didesnio formato šv. Jurgio skulptūros.

Paradoksas, ar sutapimas, ar dėsnis, kad aukcioną užbaigia irgi medinė skulptūra, sukurta vos šiais metais. Tai – trys skulptoriaus Edvardo Racevičiaus sukurtos skulptūros iš ciklo Žmogus–medis. Jose juntama keista, bet lietuvio sielai suprantama, modernios raiškos ir pagoniškos nostalgijos, pagarbos medžiui, sintezė. Manytina, kad senieji dievdirbiai, jei gyventų šiais laikais, kurtų kažką panašaus.

Į atskirą rubriką sugulė visai nemažai Kauno dailės kombinato skulptūrėlių, kurios, praėjus daugiau nei 50-iai metų, vėl nori būti apžiūrėtos jau visai nauju, šviežiu žvilgsniu. Galbūt kas nors pakritikuos, kad tai soc. realizmo pavyzdžiai. Bet šį verdiktą galima pakreipti kita linkme: tai vadinamojo minkštojo soc. realizmo pavyzdžiai, kurie meninio turinio fokusą nukreipė nuo ideologijos prie kasdienių, švelnios poetikos kupinų, už oficiozinių rėmų išeinančių scenų: girdanti avytę mergaitė, skaitantys, žaidžiantys ar uogaujantys vaikai ir pan. Amžinos temos.

Aukcione debiutuoja nauja rubrika, kuri, tikėtina, taps pastovi: Primiršti vardai. Tokių – labai daug. Daugiau, nei neprimirštų. Tas atminties trumpumas, fragmentiškumas... Kiek menininkų sugeba perplaukti užmaršties upes? Aukciono misija – jiems padėti. Jonas Skendelis atkreipia dėmesį savo rafinuotumu ir japoniškas medžio graviūras primenančia stilistika.

Minėtina Saulės ir Vinco Kisarauskų ankstyvoji grafika bei piešiniai, sugulę į aštuonis rinkinius, iš kurių tik po tris darbus reprodukuojama kataloge, o kitus aukciono rengėjai kviečia apžiūrėti aukciono ekspozicijoje. Štai čia yra ta tikroji kūryba, kuri buvo kuriama žinant, kad ji guls „į stalčių”. Tas žinojimas nesustabdo rankos vedžioti plunksną ar rėžtuką, sukti preso ratą ir... dėti estampo lakštą į stalčių.

Aukcionas šįkart ilgėliau stabteli ties Vytauto Igno kūryba. Tai kūryba su paltuku: paltukas – šiltas ir šviesus, tinkąs cirko linksmybėms, it klouno kostiumas, o po paltuku – egzistenciškai šąlantis kūnas, pilnas susimąstymo ir liūdesio...

Paminėta tik nedidelė dalis aukcione pristatomo rinkinio. Siūlome giliau su juo susipažinti aukciono kataloge (https://www.menorinka.lt/aukcionas) bei gyvai – ekspozicijoje. Ją galima apžiūrėti galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius) nuo rugsėjo 16 d. iki ateinančio penktadienio (rugsėjo 22 d.), kuomet 18 val. įvyks pats aukciono renginys.

Keletas statistinių faktų apie šį aukcioną:

• Tai – LXXIX (79) Vilniaus aukcionas. Pirmasis įvyko 2007 m. rugsėjo 14 d.
• Aukcione – 200 lotų.
• Brangiausias lotas: 12800 Eur (lotas Nr. 80,  Šarūno Saukos „Salakas II”)
• Pigiausias lotas: 100 Eur (net 7 kūriniai po 100 Eur)
• 96 % lotų yra lituanistiniai (vienaip ar kitaip susiję su Lietuva)
• Seniausias kūrinys datuojamas XVII a. pr. (lotas Nr. 191, „Šv. Gertrūda”)
• Viso aukciono lotų apyvarta – 217080 Eur
• Vidutinė vieno loto šiame aukcione pradinė kaina – 1085 Eur

Prisegtuke arba čia galite susipažinti su ekspozicijos fotofiksacijomis: 
https://www.menorinka.lt/uploads/pdf/media/LXXIX_VA_Ekspozicija.pdf

O čia galite pažiūrėti pusantros minutės filmuką, kuriame užfiksuota aukciono ekspozicija: https://www.youtube.com/watch?v=dyj-LNl8HtA&t=1s

Visą LXXIX Vilniaus aukciono kolekciją rasite čia:
https://www.menorinka.lt/aukcionas

Registracija dalyviams:
https://www.menorinka.lt/registracija