Lytiškumo ekspertė dr. Akvilė Giniotaitė: „Nuolat vėluojame atliepti jaunų žmonių poreikius“

Kodėl kalbėti apie lytiškumą vis dar taip sudėtinga? Ko jaunimas tikisi iš pokalbių apie lytiškumą, o ką iš tiesų gauna? Ar gautos žinios didina sąmoningumą ir kritiškumą, ar palieka daugiau klausimų nei atsakymų? Remdamasi moksliniais tyrimais ir dešimties metų lytiškumo ugdymo patirtimi, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. Akvilė Giniotaitė ieško būdų, kaip kalbėtis šia tema atvirai ir ką daryti, kad pasikalbėti apie lytiškumą sektųsi be dramų.

Pasak mokslininkės, XXI a. visuomenėje lytiškumo tema vis dar yra stigmatizuojama: „Dažniausiai, kai mokomės apie lytiškumą, mes pirmiausia išmokstame iš šios temos šaipytis, dergtis, raukytis arba klausiame, kodėl mums iš viso apie tai reikėtų kalbėti.“

Kodėl suaugusieji nenori su jaunimu kalbėtis lytiškumo temomis?

Lytiškumo ekspertė sako, kad suaugusieji su vaikais apie lytiškumą pradeda kalbėti per vėlai: „Raidos tyrimai rodo, kad vaikai apie lytiškumą tarpusavyje pradeda kalbėtis pirmoje arba antroje klasėje. Suaugusieji susirūpina vaikų lytiškumo ugdymu maždaug šeštoje klasėje. Tyrimai atskleidžia, kad būtent šiuo laikotarpiu paaugliai labiausiai jaučia gėdą kalbėti apie lytiškumą, o tai daryti su suaugusiais tarp kitų berniukų ir mergaičių jiems yra labai sudėtinga.“

Dėstytoja įsitikinusi, kad pagrindinė priežastis, kodėl suaugusieji nenori su jaunimu kalbėtis lytiškumo temomis, yra baimė: „Suaugusieji bijo traumuoti vaikus, bijo „suteršti“ vaikystę. Nes kaip mes matome vaikystę? Mums ji siejasi su naivumu, tyrumu, angeliškumu, bejėgiškumu, pažeidžiamumu. Mes manome, kad vaikus reikia saugoti. Anksčiau saugojome, kad jie neįkristų į šulinį ar nenukristų nuo skardžio, o šiais laikais vaikai yra saugomi nuo žinių. Vaikai kasdien eina į mokyklą tam, kad sužinotų daug informacijos apie pasaulį, apie save, bet ne apie lytiškumą.“

Lytiškumo ugdymas atsilieka

„Ar mes žinome, kaip tinkamai vadinti privačias kūno vietas? Ar mes galime kalbėti apie lytiškumą mandagiai ir pagarbiai?“ – klausia dr. A. Giniotaitė ir priduria, kad visuomenėje lytiškumo tema yra itin vulgarizuojama. Vis dėlto VU Filosofijos fakulteto dėstytoja neabejoja, kad ši tema yra kur kas platesnė: „Užuot vulgarizavę šią temą, turėtume klausti ir mokyti, kaip reikia priimti savo kūną, ar mes gebame jame jaustis gerai, ar ne? Kitas aspektas – jei yra negebama kalbėti apie savo kūną ir jo priimti, kaip tuomet megzti santykius? Kaip kalbėtis su kitu žmogumi? Kaip jaukiai jaustis su savo kūniškumu šalia kito žmogaus? Kaip gebėti pasikalbėti su kitu žmogumi, kas patinka ir kas ne? Ir visa tai yra lytiškumo ugdymas. Gebėti ne tik žinoti faktus, bet ir prisijaukinti šią temą, kad galėtume būti mandagūs, orūs, sąmoningi, kritiški ir saugūs.“

Lytiškumo ugdymo praktikė teigia, kad šiuo metu lytiškumo ugdymas Lietuvoje labai atsilieka: „Ketvirtokams yra dėstoma pirmokams skirta medžiaga, septintokams – ketvirtokų, devintokams – septintokų, dvyliktokams pasakojame tai, kas aktualu devintokams. Septintokams yra nusprendžiama paaiškinti, kas yra menstruacijos, ir nesvarbu, kad didžioji dalis klasės merginų tuo metu jau turi menstruacijas. Nuolat vėluojame atliepti jaunų žmonių poreikius.“

Lytiškumo ugdymas – daugiau nei rizikos prevencija

Pasak VU tyrėjos, dabartinis lytiškumo ugdymas neatsako į jaunimui aktualius klausimus: „Ar jums yra buvę taip, kad nežinojote, kaip prisipažinti, kad mylite? Kaip pakviesti į pasimatymą? Arba kaip gražiai išsiskirti? Bet gavote lytiškumo ugdymą apie tai, kaip nepastoti?“ Dr. A. Giniotaitė pabrėžia, kad lytiškumo ugdymas turėtų būti orientuotas ne tik į apsaugą nuo pavojų, bet ir į gebėjimą gyventi visavertį, orų, savimi pasitikinčio žmogaus gyvenimą.

„Didžioji dalis lytiškumo ugdymo, kuris yra suteikiamas jauniems žmonėms, viso labo yra rizikos prevencija: kaip neužsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis, kaip nepastoti ne laiku ir kaip išvengti seksualinio smurto. Tai nėra lytiškumo ugdymas, kuris moko, kaip priimti savo kūną, juo džiaugtis, kaip gebėti būti, kai užmezgėm santykius su kitu, kaip apie tai kalbėtis ir kaip priimti sąmoningus, kritiškus sprendimus, susijusius su lytiškumu“, – apibendrina ekspertė.

Šis dr. A. Giniotaitės pranešimas buvo skaitomas VU organizuotoje Superpaskaitoje. Visus šio renginio pranešimus galite rasti VU „Youtube“ kanale.