Spaudos centras
Spaudos centras
Dalyvaudami projekte „Climate Smart Advisors“, LŽŪKT augalininkystės konsultantai gilinasi į klimato kaitos sukeltas problemas ir jų sprendimą ūkiuose. Konsultantų grupei vadovaujantį LŽŪKT Šalčininkų r. biuro vyresnįjį augalininkystės konsultantą Eugenijų Lukoševičių kalbina redaktorė Jolanta Dalia Abarienė
Klimato kaitos problemoms Europos Sąjungoje skiriamas vis didesnis dėmesys. Kas akcentuojama?
Projekte „Climate Smart Advisors“ dalyvauja net 28 Europos šalys – suformuota 260 konsultantų grupių, kurios dalijasi patirtimi ir sprendimais, kaip padėti ūkiams prisitaikyti prie klimato kaitos. Tad akivaizdu, kad klimato kaitos problemų sprendimai labai aktualūs.
Apie klimato kaitą ir jos sukeliamas anomalijas vis garsiau ir dažniau kalbama jau kuris laikas. Besikeičiančio klimato kaltininkėmis mokslininkai įvardija ŠESD – šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Remiantis 2023 m. duomenimis, Nacionalinėje ŠESD ataskaitoje nurodoma, kad daugiausia prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų prisideda energetikos sektorius – 60,6 proc., o žemės ūkis yra antroje vietoje – 20,8 procento. Panaši situacija stebima ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Džiugina tai, kad dabartinė padėtis dėl ŠESD emisijų yra gerokai geresnė nei prieš 20 metų.
Kokia projekto „Climate Smart Advisors“ esmė? Koks jūsų vadovaujamos konsultantų grupės vaidmuo?
Mes, augalininkystės konsultantai, pastebime, kad vis daugiau ūkininkų domisi klimato kaitos požiūriu pažangiais sprendimais. Vieni jau išdrįso pradėti juos taikyti savo ūkiuose, o kitiems, kurių yra dauguma, kyla daug klausimų ir neaiškumų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų skaičiavimo ūkyje. Jie norėtų išsamesnės ir aiškesnės informacijos apie klimato kaitos požiūriu pažangių sprendimų pritaikymą ir jų ekonominį poveikį ūkių produktyvumui, konkrečiam ūkiui.
Siekiant atsakyti į šiuos ūkininkams iškylančius klausimus, Europos Sąjungoje 2023 m. ir pradėtas įgyvendinti projektas „Climate Smart Advisors“. Jis skirtas tobulinti Europos Sąjungos šalių žemės ūkio konsultantų žinias klimato kaitos klausimais. Projekte daugiausia dėmesio skiriama esminiam konsultantų vaidmeniui kuriant ir skleidžiant informaciją apie klimatui pažangias inovacijas ir praktiką žemės ūkio srityje.
Siekiant palengvinti žinių mainus tarp šalių, projekte pasiūlyta 12 teminių sričių, susijusių su prisitaikymu prie klimato kaitos. Lietuvos konsultantai išsirinko 2 temas – tai pasėlių priežiūra ir dirvožemio sveikata bei bioįvairovė. Apie jas diskutuojame grupės susitikimose ir praktiniuose užsiėmimuose.
Noriu paminėti, kad kartu pradėtas įgyvendinti projektas „Climate Farm Demo“, glaudžiai susijęs su „Climate Smart Advisors“.
Jame dalyvaujantys LŽŪKT konsultantai stebi, kaip ūkio lygmeniu veikia vienokie ar kitokie technologiniai sprendimai, skaičiuoja ūkių ŠESD emisijas ir pataria, kaip jas mažinti.
Lietuva kol kas įrankio ŠESD emisijoms skaičiuoti neturi, todėl, išbandę keletą kitose ES šalyse naudojamų įrankių, pasirinkome du. Vienas iš jų – Jungtinėje Karalystėje sukurtas „Farm Carbon Calculator“, kuris labiau pritaikytas augalininkystės ūkiams, ir prancūzų įrankis„Cap‘2er“, kuris naudojamas ŠESD emisijoms skaičiuoti gyvulininkystės ūkiuose.
Minėjote, kad pasirinkote gilintis į pasėlių priežiūros, dirvožemio sveikatos bei bioįvairovės temas. Kam skyrėte daugiau dėmesio paskutiniu metu?
Spalio pradžioje susitikome Švenčionių rajone ir diskutavome apie skirtingus žemės dirbimo būdus, tarpinių pasėlių naudą, dirvožemio suslėgimą. Taip pat atlikome vizualinį dirvožemio vertinimą laukuose – tiek su tarpiniais augalais per žiemą, tiek be jų.
Vizualiniam vertinimui naudojome Škotijos žemės ūkio universiteto sukurtą metodą VESS – Visual Evaluation of Soil Structure. Jis leidžia per 10 minučių įvertinti viršutinio ir podirvio (iki 30 cm) dirvožemio struktūrą ir nustatyti, kaip pasirinkta žemės dirbimo technologija ar priemonė veikia dirvožemio struktūros kokybę.
Pastebėjome, kad dirvožemio struktūra labai skiriasi priklausomai nuo taikomų žemės dirbimo būdų ir tarpinių augalų. Laukuose, kur žemė buvo dirbama minimaliai, augalų liekanos paliekamos ant dirvos ir auginami tarpiniai augalai, dirvožemis buvo puresnis, struktūra geresnė, jis buvo mažiau suslėgtas, daugiau sliekų, kurie byloja apie dirvožemio kokybę. Tuo metu laukuose, kur taikoma tradicinė žemės dirbimo sistema, buvo mažiau sliekų, menkesnė biologinė įvairovė.
Tokie tyrimai ūkininkams padeda aiškiau suvokti, kokį realų poveikį žemės dirbimo sprendimai turi dirvožemio sveikatai ir galiausiai – viso ūkio tvarumui. Žinoma, pradėjus taikyti vienokį ar kitokį technologinį sprendimą, kad įvertintume jo teigiamą ar neigiamą poveikį, reikia laiko, mažiausiai 3–5 metų.
Ar galima sakyti, kad projektas „Climate Smart Advisors“ – erdvė ne tik žinių mainams, bet ir realiems pokyčiams ūkiuose?
Klimato kaita kelia rimtų iššūkių, o kartu skatina keistis. Stebėjimai laukuose, skaičiavimai ir praktiniai pavyzdžiai rodo, kad net ir maži pokyčiai gali lemti didelį poveikį. Klimato kaitos akivaizdoje svarbus ne tik ūkininkų, bet ir konsultantų pasirengimas, kad galėtume dalintis profesionaliais patarimais. Neabejoju, kad projekto metu įgytos žinios padės mūsų konsultantams kryptingai stiprinti ūkių atsparumą klimato kaitai ir skatinti tvaresnius sprendimus.
Dėkoju už pokalbį.
