Spaudos centras
Spaudos centras
Vasara Lietuvos elektros rinka stebino rekordiškai žemomis kainomis – liepą vidutinė didmeninė kaina siekė vos 46,3 Eur/MWh ir buvo daugiau nei 50 proc. mažesnė nei prieš metus. Tačiau įspėjame verslus neapsigauti, nes šis laikotarpis – veikiau išimtis. Mat jau rudenį laukia nauji iššūkiai – nuo nepastovios elektros gamybos iki kintančių dujų kainų ir artėjančio naujo taršos reguliavimo.
Rekordiškai žemos vasaros kainos – ne ilgalaikė tendencija
Ruduo elektros energijos rinkoje – ypatingas. Trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiajam paros metui, atitinkamai išauga ir elektros suvartojimas rinkoje – kartais net dvigubai. Be to, natūrali gamtos kaita daro įtaką ir tvarių elektros šaltinių pagaminamos elektros kiekiui – saulės elektrinės energijos pagamina kur kas mažiau.
Kasmet stebime tendenciją, kuomet elektros kainų kritimas ir mažiausia kaina yra fiksuojami ankstyvą pavasarį, kai pradeda šiltėti oras ir smunka elektros suvartojimas. Vasara šiemet stebino itin žemomis ar net neigiamomis kainomis ir neprognozuojamais elektros kainų šuoliais. Rudenį situacija keičiasi, nes mažėja saulės elektrinių gamyba, o vėjo jėgainės gamina nepastoviai, priklausomai nuo ciklonų dažnio ir stiprumo. Tad šie elektros gamybos šaltiniai sugeneruoja mažiau, todėl ir išryškėja atitinkami pokyčiai elektros rinkoje.
Dujų rinka: geopolitinė rizika grįžta į kainodaros centrą
Artėjant šildymo sezonui, natūraliai auga ir dujų paklausa Europoje. Dujų kainos vasaros pabaigoje buvo beveik 15 proc. mažesnės nei pernai. Tai lėmė stabili suskystintų gamtinių dujų pasiūla ir mažėjanti paklausa. Tačiau dėl šaltos ir ilgos žiemos, nepakankamai užpildytų dujų rezervuarų bei galimų tiekimo trikdžių, gali būti ir reikšmingi kainų svyravimai. Tad norint eliminuoti bet kokias rizikas, verslui reikėtų sudaryti fiksuotos kainos sutartis jau dabar ir nelaukti vėlyvo rudens.
Naujam dujų reguliavimui ruoškimės jau dabar
Nuo 2027 metų įsigaliosianti Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema 2(ATLPS 2) palies tūkstančius verslų visoje Lietuvoje – nuo gamybos įmonių iki restoranų, logistikos ar NT valdytojų. Šis pokytis reiškia, kad įmonės, naudojančios gamtines dujas ar kitus taršius energijos šaltinius, privalės deklaruoti jų naudojimo paskirtį.
Įmonei netiksliai deklaravus ar nepateikus duomenų, visa sunaudota energija bus automatiškai apmokestinama papildoma ATLPS 2 dedamąja. Nors sistema įsigalios tik po dvejų metų, namų darbus įmonės turi atlikti jau dabar, t. y. įsigilinti į sistemos veikimą, peržiūrėti naudojamo kuro tipus ir planuoti ilgalaikę energetinę strategiją.
Didesnė rizika – mažoms įmonėms
Šiuo metu su „Elektrum Lietuva“ elektros tiekimo sutartis yra pasirašę apie 10 tūkst. smulkiųjų verslų – tai sudaro daugiau nei 85 proc. visų su bendrove sutartis pasirašiusių įmonių portfelio. Įmonės, kurių metinis elektros suvartojimo kiekis nesiekia 100 MWh, dažniausiai yra mažosios bendrijos, teikiančios paslaugas.
Jautriausiai į staiga padidėjusias išlaidas už elektros energiją reaguoja neseniai veiklą pradėjusios vykdyti įmonės, kurioms tuo metu svarbiausia yra koncentruotis į verslo plėtrą ir augimą, o ne valdyti rizikas, susijusias su elektros kainų svyravimais.
Kiekviena įmonė turėtų įsivertinti, kiek lanksčiai gali prisitaikyti prie elektros kainų svyravimų, tačiau esminius saugiklius gali suteikti tik kainos fiksavimas. Jis įmonei garantuoja, kad elektros rinkos turbulencijos nepaveiks įmonės finansinio balanso – net ir per didžiausius svyravimus visą sutarties trukmės laikotarpį įmonė už elektros energiją mokės fiksuota kaina.
Šio komentaro autorius yra „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Marius Kietis.
Apie bendrovę:
„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ grupės įmonė, teikianti energetikos sprendimus buitiniams ir verslo klientams Lietuvoje. 66 proc. grupės pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 12 tūkst. įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko beveik 236 tūkst. namų ūkių. Bendrovė yra įrengusi dešimt saulės parkų (52 MW). Šiuo metu vystomų naujų saulės ir vėjo parkų bendra galia sieks daugiau nei 500 MW. „Elektrum Lietuva“ plėtoja ir viešą elektromobilių įkrovimo tinklą „Elektrum Drive“ – šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 330 įkrovimo prieigų, o visose Baltijos šalyse jų skaičiuojama per 1100.