Spaudos centras
Spaudos centras
Lapkričio 21 d., penktadienį, 18 val. Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaroma paroda „Karmėlavos senkapio diržo krepšiai – XVI a. mados atspindys“. Tai jau ketvirtoji ciklo paroda, kuri atskleidžia Pakaunės krašto archeologijos lobyną ir kviečia pažvelgti į mūsų protėvių gyvenimo būdą, aprangos kultūrą bei estetikos pojūtį.
Šioje ekspozicijoje pristatomi penki išskirtinai gerai išlikę odiniai diržo krepšiai, rasti Karmėlavos senkapyje. Šie įspūdingi XVI a. dirbiniai, puošti vario lydinio apkalais, odos intarpais ir siuvinėjimais, atskleidžia ne tik to meto mados tendencijas, bet ir liudija apie žmonių statusą, kasdienybę bei kūrybiškumą. „Diržo krepšiuose buvo nešiojami kasdieninio poreikio daiktai: yla, peilis, adata, skiltuvas, galąstuvas, titnagas, šukos, monetos... Priklausomai nuo to, kuo diržo krepšio savininkas užsiėmė“, – pasakoja parodos kuratorė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė Gerarda Dručkuvienė.
Parodoje taip pat eksponuojamos dailininkų N. Rimkevičiūtės ir A. Raižio rekonstrukcinių piešinių, sukurtų remiantis autentiškais radiniais, kopijos. Jie leidžia lankytojui įsivaizduoti, kaip šie krepšiai atrodė nauji.
Karmėlavos istorijos pėdsakai: nuo piliakalnio iki senkapio paslapčių
Karmėlava – sena gyvenvietė kairiajame Neries krante, šiandien žinoma kaip vienos iš Kauno rajono seniūnijų centras. Tačiau šio krašto istorija siekia gilius viduramžius. Netoli dabartinės gyvenvietės, link Neries, kadaise stovėjo 1385 m. minima Visvaldės pilis, kurią nuo Vokiečių ordino 1388 m. apgynė kunigaikščio Skirgailos vadovaujami pilėnai. Po keleto metų pilis buvo sunaikinta ir daugiau nebeatstatyta, tačiau šios vietos reikšmė istorijai išliko gyva archeologiniuose sluoksniuose.
XX a. antroje pusėje, vykdant statybos darbus, aptikti žmonių kaulai bei seni daiktai patraukė archeologų dėmesį. 1975 m. tuometinis Kauno valstybinis istorijos muziejus (dabar – Vytauto Didžiojo karo muziejus) pradėjo sistemingus tyrimus, kuriems vadovavo Kazimiera Gabriūnaitė. Vėliau, 1998–2006 m., darbus pratęsė archeologė Kristina Rickevičiūtė, kurios vadovaujami kasinėjimai atskleidė daugiau kaip šimtą kapų ir penkis unikalius diržo krepšius juose – šios parodos pagrindinius eksponatus.
XVI amžiaus mada: diržo krepšiai – statuso, praktiškumo ir grožio ženklas
Diržo krepšiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV–XVI a. buvo neatsiejama tiek vyrų, tiek moterų aprangos detalė. Jie tarnavo ne tik kaip praktiškas daiktų laikymo būdas, bet ir kaip puošybos bei statuso simbolis. Kuo puošnesnis krepšys – tuo aukštesnė savininko padėtis visuomenėje.
Parodoje pristatomi Karmėlavos senkapio krepšiai – keturkampio formos, užapvalintais apatiniais kampais, praplatinti įsiuvais šonuose. Jie pasiūti iš naminių gyvulių, dažniausiai ožkos, dvigubos odos, apie 14–20 cm aukščio ir pločio. Kiekvienas jų turi po 3–4 skyrelius su atvartais, besiskiriančiais savita forma, dekoravimo būdu. Dekoruota siuvinėjant, karpant, įspaudžiant duobutes, brūkšnelius ar išmušant skylutes, įsiuvant skirtingų atspalvių odos lopinėlius. Viršutinio atvarto kraštai dar puošti ir skirtingų formų bei dydžių vario lydinio apkalais, kurie kartu suteikdavo krepšiui tvirtumo ir saugojo nuo greito susidėvėjimo. Tai – meistriškumo ir kūrybiškumo įrodymas, išlikęs net po 500 metų po žeme. Įdomu, kad kai kuriuose kapuose mirusiųjų kaulai beveik sunykę, tačiau krepšiai išliko beveik nepažeisti – tarsi saugodami atmintį apie savo savininkus.
Archeologija, kuri įkvepia
Paroda „Karmėlavos senkapio diržo krepšiai – XVI a. mados atspindys“ – tai ne tik pasakojimas apie senovės mados detales, bet ir pagarbos ženklas mūsų kultūriniam paveldui. Ji pratęsia Kauno rajono muziejuje pristatomų parodų ciklą, skirtą Pakaunės krašto archeologijai pristatyti. Ankstesnės parodos supažindino su įvairiais metaliniais, keramikiniais regiono radiniais, o ši – su oda – ypatinga, retai archeologiniuose kasinėjimuose pasitaikančia medžiaga, leidžiančia prisiliesti prie gyvos istorijos. „Karmėlavos istorija primena, kad mada, kaip ir žmogaus noras puoštis, yra amžina. Tai tiltas tarp praeities ir dabarties“, – sako parodos rengėjai.
Parodos organizatorius: Vytauto Didžiojo karo muziejus
Partneris: Kauno rajono muziejus
Paroda veiks iki 2026 m. balandžio 26 d.
Lankoma trečiadieniais–sekmadieniais, 10:00–17:30 val.