Spaudos centras
Spaudos centras
Komentuoja Mantas Zakarka, Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) vadovas, lobistas
Valstiečių frakcijos nariai Seime įregistravo naują Akcizų įstatymo projektą, kuriuo siekia dar labiau nei jau suplanuota padidinti akcizus išskirtinai tik stipriesiems gėrimams – nors Finansų ministerija tokių planų yra atsisakiusi.
Bandoma dangstytis sveikatos tikslais arba vis dar tikima, kad bet koks akcizų didinimas savaime papildys valstybės biudžetą papildomomis pajamomis.Tačiau šiuo atveju tai mažai tikėtina. Gaila, kad tokie sprendimai siūlomi neįvertinus institucijų duomenų ir faktų.
Keletas skaičių: per devynis šių metų mėnesius skirtingų alkoholio kategorijų pardavimai sumažėjo nuo 7 iki net 20 procentų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tokio staigaus pokyčio neįmanoma paaiškinti natūraliu vartojimo įpročių pasikeitimu, nes žmonių elgsena per kelis mėnesius nepasikeičia. Tai taikomos akcizų politikos, augančios pasienio prekybos ir atsinaujinančio šešėlio alkoholio rinkoje poveikis.
Kur link stumiami vartotojai?
Registruodami tokį įstatymo projektą, Valstiečiai kaip argumentą nurodo padidėjusį stipraus alkoholio įperkamumą, tačiau tai vertinama labai diletantiškai. Nepaisoma, kad dėl augančio bendro pragyvenimo lygio lietuvių įperkamumas didėja absoliučiai viskam. Alkoholio įperkamumo augimas netgi yra vienas lėčiausių, palyginti su kitomis prekių grupėmis. Beje stebint viešąją erdvę atrodo, kad narkotikų įperkamumo augimas ir išsiplėtojimas daug spartesnis. Svaigintis siekiantiems žmonėms nesunkiai pasiekiami ir greit labiau įperkami narkotikai jau tampa realia alternatyva alkoholiui, o pasiūlymų, kaip su tuo kovoti, nėra.
Lietuvos situacija akcizų kontekste yra išskirtinė net Europos mastu. Akcizo dydžio stipriajam alkoholiui ir vidutinio darbo užmokesčio santykis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje – 0,92 proc. Mus lenkia tik Graikija (1,15 proc.) ir Suomija (0,97 proc.), už mūsų rikiuojasi Švedija (0,79 proc.). Jei įtrauktume ir PVM, Lietuva lenkia net Šveicariją – šalį, kurioje pragyvenimo lygis nuo mūsiškio skiriasi kartais.
Tarkime, Lietuvoje 0,5 litro 40 proc. viskio butelis parduotuvėje kainuoja 9,99 euro. Iš šios sumos net 7,28 euro, arba beveik 3/4 kainos, sudaro mokesčiai valstybei – akcizas ir PVM. Nenuostabu, kad pastaruoju metu vėl atsiranda pranešimų apie rastus nelegalaus alkoholio sandėlius, ko nematėme pastarąjį dešimtmetį. Kyla klausimas, ar valstybė turi pakankamai lėšų papildomai finansuoti intensyvią kovą su nelegaliu stipraus alkoholio įvežimu ir gamyba?
Tiek PSO, tiek Lietuvos sveikatos institucijos teigia, kad absoliučiai visas alkoholis turi būti vertinamas vienodai dėl poveikio sveikatai. Gaila, kad būtent šie politikai tai pamiršo. Lietuva jau keletą metų kryptingai ėjo akcizo 1 alkoholio laipsniui suvienodinimo linkme, kur link žengia ir Vakarų valstybės. Dabar siūloma papildomai apmokestinti būtent tą grupę, kurios 1 laipsnis ir taip pats brangiausias iš visų.
Pamokos iš kaimynų – ignoruojamos
Stipraus alkoholio ir vynų akcizų atotrūkis Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, ypač Lenkijoje, yra labai ryškus. Stipriųjų gėrimų akcizas Lietuvoje siekia 2788 eurus už šimtą litrų grynojo alkoholio – beveik pusantro karto daugiau nei Lenkijoje. Akcizas vynui Lietuvoje yra 1990 eurų – daugiau nei keturis kartus didesnis nei Lenkijoje.
Nereikia turėti ekonomikos daktaro laipsnio, kad suprastum: esant tokiems skirtumams, žmonės renkasi, kur pigiau. Kuro turizmas į Lenkiją jau seniai tapo įprastu reiškiniu, o prie pilno degalų bako prisideda ir pilna bagažinė alkoholio. Prekė juk negenda. Ir tai ne ateities prognozė – tai jau vyksta.
2016-2018 metais Estija patyrė skaudžią pamoką, kai dėl alkoholio akcizų skirtumo tarp Estijos ir Latvijos estai per vienus metus sumažino pirkimus savo šalyje beveik trečdaliu. Estai netapo blaivesni, jie tiesiog nustojo pirkti alkoholį savo šalyje, o akcizų pajamos nukeliavo į Latvijos biudžetą.
Taikydami tą pačią logiką ir toliau didindami akcizus, rizikuojame pakartoti tą patį scenarijų. O prarastos akcizų pajamos reiškia mažesnes pajamas ne tik gynybos finansavimui, bet ir kitoms biudžeto sritims.
Taigi ar politikai tikrai mano, kad akcizų didinimas yra visagalė priemonė, o žmonės paklusniai mokės bet kokią kainą ir, norėdami įsigyti stipriųjų alkoholinių gėrimų, nesižvalgys pas kaimynus? Ar tikrai tikima, kad, didindami akcizus, surinksime daugiau mokesčių, kai mažėjantys pardavimai jau dabar signalizuoja pirkėjų gręžimąsi į pigesnes kaimynines rinkas, ir ramiai rizikuojama, kad žemyn ims smigti ir akcizų grupės, sudarančios net 62 procentus visos alkoholio akcizų sumos, surinkimų kreivė?