Mažėja indėlių palūkanų normos: specialistė paaiškina, kada vis dar verta rinktis šią priemonę

Europos Centrinis Bankas (ECB) eilinį kartą sumažino palūkanų normas, o tai reiškia ne tik mažėjančias palūkanas turintiems paskolas, tačiau ir mažėjančias indėlių palūkanas. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose gyventojai laiko kiek daugiau nei 25,5 mlrd. eurų, iš kurių indėliuose – virš 8,2 mlrd. Mažėjant indėlių pajamingumui ir besibaigiant daliai indėlių sutarčių, iškyla klausimas – kada vis dar verta rinktis šią finansinę priemonę?

Palūkanos šiemet mažės ir toliau

Po paskutinio ECB susitikimo balandžio 17 d., ECB palūkanų norma pasiekė 2,25 proc. Kol kas numatoma, kad šiemet palūkanų normos euro zonoje mažės daugiau, tiesa, dėl dabartinės politinės padėties, palūkanos mažėti gali ir kiek lėčiau.

Bet kuriuo atveju, daugelis Europos (tame tarpe – ir Lietuvos) bankų jau siūlo daug mažesnes indėlių palūkanų normas, nebesiekiančias net ir 3 proc., o kredito unijos siūlo mažesnes nei 3,5 proc. palūkanas.

„Bankai gali pigiai pasiskolinti pinigų iš ECB, todėl jiems nebereikia pritraukti tiek daug pinigų iš pavienių indėlininkų ir todėl siūlomos palūkanos tampa mažiau patrauklios. Tiesa, infliacija Lietuvoje šiuo metu yra labai maža, todėl pinigų vertė indėlyje bent jau nemažėja ir nemažės net kiek sumažėjus palūkanoms“, – pasakoja Ieva Rogozina, banko „Bigbank“ produktų plėtros vadovė.

Lietuviai vis dar nepakankamai įdarbina savo pinigus

Lietuvos banko duomenimis, net apie pusė lietuvių santaupas laiko mokėjimo sąskaitoje, o daugiau nei trečdalis – grynaisiais. ES 2023 m. duomenimis, lietuviai yra ir tarp mažiausiai investuojančių į akcijas ar biržoje prekiaujamus fondus – tokių gyventojų vos keli proc., nors, pavyzdžiui, į akcijas Švedijoje investuoja net 26 proc., Airijoje – 19 proc., o Danijoje – 16 proc. gyventojų.

Net ir indėlius lietuviai dažnai nurašo dėl įvairių priežasčių: „Bigbank“ apklausos duomenimis, 48 proc. indėliais nesinaudoja dėl žemų palūkanų, 19 proc. dėl per mažo kiekio santaupų, o 10 proc. – dėl nepasitikėjimo bankais.

Na, o besinaudojantys indėliais, dažniau renkasi terminuotas priemones. Lietuvos banko duomenimis, jie sudaro net apie 97 proc. lietuvių turimų indėlių, kadangi ši priemonė leidžia savo generuojamą uždarbį žinoti tiksliai, dar prieš padedant indėlį, o dalis lietuvių apie taupomuosius indėlius paprasčiausiai nežino.

„Investuojantys dažnai tai daro su sąskaitos likučiu mėnesio gale, o iki tol pinigai guli einamosiose sąskaitose, negeneruodami jokios grąžos. Patyrę investuotojai dažniau dalį savo pinigų vos tik gavus atlyginimą įdeda į taupomąjį indėlį, kur grąža skaičiuojama kasdien, o pinigus išimti galima bet kada – nors bendros investicijų grąžos toks sprendimas nepadidina labai smarkiai, siekiantiems maksimalaus savo pinigų panaudojimo arba sakantiems, kad pinigų investavimui tiesiog nelieka, tai – puikus sprendimas“, – argumentuoja I. Rogozina.

Indėliai išlieka galimu pasirinkimu norintiems saugumo

Net ir esant mažesnėms palūkanų normoms, indėliai išlaiko savo privalumus. Visų pirma, tai yra tiesiog saugus pasirinkimas norintiems išsaugoti savo turimų santaupų vertę. ES bankuose ir kreditų unijose saugomi indėliai, kurių suma vienam asmeniui neviršija 100 tūkst. Eur, yra draudžiami pagal ES standartus. Tai reiškia, kad bankui susidūrus su problemomis, jūsų pinigai yra saugūs.

„Daugeliui lietuvių nepatinka mintis investuoti į akcijas, obligacijas ar kitus finansinius produktus. Vis dar esame ganėtinai konservatyvūs ir labiausiai mėgstame nekilnojamą turtą, nors ir tokia investicija turi tam tikrų rizikų, ypač dabartinėje geopolitinėje padėtyje. Tad indėliai išlieka tinkamu pasirinkimu norintiems išvengti su investicijomis susijusių rizikų, investicijų valdymo ir norintiems tiesiog taupyti“, – sako I. Rogozina.

ECB atstovai ne kartą pripažino, kad anksčiau iki 0 proc. nuleistos bazinės palūkanų normos buvo klaidingas žingsnis ir iki tokio žemo palūkanų normų lygio grįžti neplanuojama. Tai reiškia, kad indėliai ir toliau generuos bent jau nedidelę grąžą. Nors indėlių palūkanos yra ganėtinai žemos ir „Trading Economics“ informacija, iki šių metų galo gali pasiekti vos 1,65 proc., šiam įrankiui vietos finansų planavime išliks. Prieš padedant indėlį, svarbu atidžiai perskaityti indėlio sutartį, pasidomėti visomis sąlygomis ir turėti tinkamus lūkesčius.